Mirtalapė kryžiuotė (Polygala myrtifolia) – iš Pietų Afrikos kilęs dekoratyvus augalas, auginamas kaip krūmas. Natūraliai, šiltesnio klimato šalyse, jis gali užaugti iki 2–4 m aukščio, tačiau mūsų sąlygomis dažniausiai auginamas vazonuose ar kituose talpiuose induose.
Šis pietietiškas augalas gali tapti įspūdinga terasos, balkono ar kiemo puošmena. Kryžiuotė formuoja šakotus ūglius, o jų viršūnėse išsiskleidžia drugelio formą primenantys žiedynai. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti violetiniai, purpuriniai, rožiniai, melsvi arba balti. Palankiomis sąlygomis augalas gali žydėti net iki 10 mėnesių per metus, o gausiausias žydėjimas paprastai būna vasarą. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad Lietuvoje jam būtinas žiemojimas patalpoje.
Ko reikia, kad mirtalapė kryžiuotė gerai augtų?
Polygala myrtifolia nėra sudėtinga prižiūrėti, jei laikomasi kelių pagrindinių taisyklių. Augalui tinka lengva, laidi, vidutiniškai derlinga žemė. Geriausiai jis žydi saulėtoje vietoje, todėl vazoną verta statyti ten, kur daug šviesos.
Laistyti reikėtų saikingai – maždaug kartą per savaitę, o tarp laistymų substratui leisti šiek tiek pradžiūti. Labai svarbus geras drenažas vazone (pavyzdžiui, iš keramzito ar žvyro), nes kryžiuotė jautri šaknų puviniui, kai žemė ilgai išlieka šlapia.
Jaunesnius augalus neretai tenka kasmet persodinti į didesnį vazoną. Ankstyvą pavasarį verta įvertinti šaknų būklę: jeigu jos visiškai užpildė indą, metas rinktis didesnį. Vyresniems augalams dažniausiai pakanka persodinimo kas kelerius metus. Kryžiuotę galima genėti ir formuoti – auginti kaip krūmą arba nedidelį medelį. Geriausia tai daryti po žydėjimo.
Žiemojimas – svarbiausias iššūkis
Didžiausias šio augalo auginimo išbandymas – žiemojimas. Mirtalapė kryžiuotė nėra atspari šalčiui, todėl mūsų klimato sąlygomis ji ir auginama talpose, kad būtų galima laiku perkelti į vidų. Kai lauko temperatūra pradeda laikytis apie 10 laipsnių šilumos, augalą reikėtų pernešti į patalpą, kur temperatūra siekia maždaug 10–15 laipsnių. Geriausia parinkti šviesią vietą su saulės prieiga.
Žiemojimo metu laistymą būtina sumažinti iki minimumo, tačiau negalima leisti šaknims visiškai išdžiūti. Praktinis sprendimas – nuimti padėkliuką ir vazoną pastatyti ant nedidelio paaukštinimo, kad vandens perteklius galėtų laisvai nutekėti. Jei žiemojimas bus netinkamas, kyla rizika, kad augalas po vieno sezono nusilps arba visai sunyks.
Leave a Reply