Šiemet sodina visi: šios bulvių veislės duoda ankstyvą derlių ir tinka kiekvienam patiekalui

Namų daržuose geriausiai pasiteisina ankstyvos bulvių veislės, pavyzdžiui, „Irga“, „Irys“, „Bartek“ ar „Tajfun“. Jos gerai auga mūsų klimato sąlygomis, o pirmojo derliaus galima sulaukti jau sezono pradžioje.

Bulvių kulinariniai tipai A, B ir C: kuo jie skiriasi?

Bulvių skonį ir tai, kam jos labiausiai tinka virtuvėje, lemia vadinamasis kulinarinis tipas. Jis priklauso nuo krakmolo kiekio ir nuo to, kokia būna bulvės struktūra po virimo.

Dažniausiai išskiriami trys pagrindiniai bulvių kulinariniai tipai.

A tipas

Tai salotinis tipas. Šios bulvės yra kietesnės, jų minkštimas tvirtas, o išvirus gumbai neištižta ir nesubyra. Dėl to jos geriausiai tinka salotoms ir kaip garnyras prie pagrindinių patiekalų. A tipo bulvėse paprastai būna mažiau krakmolo.

Populiarios veislės: „Agata“, „Almera“, „Dali“, „Denar“, „Impala“, „Impresja“, „Lord“, „Nicola“, „Oberon“, „Viviana“.

B tipas

Tai universalus tipas. Šių bulvių minkštimas vidutiniškai tvirtas ir šiek tiek drėgnas. Išvirus jos būna švelnesnės nei A tipo, tačiau vis dar išlaiko struktūrą. Tinka daugeliui patiekalų: virti, kepti keptuvėje ar orkaitėje.

Populiarios veislės: „Asterix“, „Agria“, „Bellarosa“, „Bohun“, „Cyprian“, „Gala“, „Ignacy“, „Irga“, „Irys“, „Jelly“, „Latona“, „Lavinia“, „Michalina“, „Ramos“, „Victoria“.

C tipas

Tai miltingas tipas. Šiose bulvėse daug krakmolo, todėl jos lengvai suverda ir ištyžta. Minkštimas sausesnis, birus. Tokios bulvės ypač tinka bulvių košei, virtinukams, kukuliams ir bulviniams blynams.

Populiarios veislės: „Agnes“, „Bryza“, „Donald“, „Gracja“, „Gustaw“, „Honorata“, „Jurata“, „Jutrzenka“, „Lasakra“, „Legenda“, „Malaga“, „Tajfun“.

Bulvių auginimas savo darže ar sode

Bulves galima sodinti sveikus gumbus arba juos padalijus. Jei norima kuo anksčiau sulaukti jaunų bulvių, verta taikyti sėklinių bulvių daiginimą. Tai pastebimai paspartina augimą.

Daiginimui gumbai sudedami šviesioje vietoje ir laikomi, kol išauga trumpi, stori daigai. Tokie daigai sodinant lengvai nenulūžta, o pasodintos bulvės greičiau prigyja ir ima augti. Pasodinus gumbus užtenka juos užberti plonu žemės sluoksniu.

Taip pat svarbu nepersistengti su laistymu bent iki tol, kol pasirodo daigai. Perteklinė drėgmė įmirkusioje dirvoje gali paskatinti gumbų puvimą.

Į ką atkreipti dėmesį sodinant bulves?

Pirmiausia reikėtų saugotis ligų, nes bulvės joms gana jautrios. Pavojingiausia laikoma bulvių maras. Šios ligos plitimui palanki didelė oro drėgmė ir žemesnė nei 20 laipsnių temperatūra.

Užsikrėtimo riziką galima sumažinti tinkamai paruošus sėklines bulves ir pasirenkant gerą vietą. Rekomenduojama sodinti tik sveikus gumbus, vengti sodinimo po pomidorų (tai tai pačiai augalų šeimai priklausantys augalai, todėl gali platinti panašias ligas) ir kuo greičiau pašalinti užkrėstus augalus.

Tinkamai parinkta veislė, aiškiai pasirinktas kulinarinis tipas, sėklinių bulvių daiginimas ir teisinga sėjomaina leidžia greičiau sulaukti derliaus bei sumažinti ligų riziką. Laikantis šių principų, namuose užaugintos bulvės bus ir ankstyvos, ir skanios.