Jauno česnako laiškai pavasarį kartais pradeda gelsti dėl įvairių priežasčių, ir ne visada tai reiškia ligas ar kenkėjus. Dažnai problema susijusi su auginimo sąlygomis, temperatūros svyravimais ar netinkamu dirvožemiu.
Dažniausios česnako laiškų geltimo priežastys pavasarį
Česnako laiškai gali gelsti, jei augalas pasodintas per anksti ir patyrė stresą dėl žemos temperatūros. Jauni lapai jautriai reaguoja į šalnas ir stiprų vėją, todėl dažnai pagelsta jų galiukai. Panašūs požymiai pasireiškia ir tuomet, kai laiškai ilgai veikiami kaitrios saulės.
Rimtesnė priežastis – per šlapias dirvožemis. Taip nutinka dėl per gausaus laistymo, sunkios ir suslėgtos žemės arba jei daržas įrengtas drėgnesnėje vietoje. Tokios sąlygos palankios plisti česnakui pavojingoms grybinėms ligoms, pavyzdžiui, kaklelio puviniui, baltajam česnako puviniui ar fuzariozei. Užsikrėtus dažnas požymis būna būtent gelstantys ir džiūstantys lapai.
Nors česnakai palyginti retai nukenčia nuo kenkėjų, kartais jų veikla taip pat gali lemti lapų pažeidimus ir spalvos pokyčius. Dažniausiai minimi šie kenkėjai:
- svogūninė musė (jos lervos pažeidžia šaknis ir augalo pagrindą, todėl lapai gelsta, džiūsta, o augalas lengviau išsitraukia iš žemės);
- stiebinis nematodas (pažeidžia šaknis ir galvutės vidų, skatina puvimą, o vienas iš požymių – gelstantys lapai);
- česnakinė musė (minta laiškų viduje, išgraužia takus, dėl to lapai gelsta ir džiūsta).
Viena veiksmingiausių profilaktikos priemonių – sėjomaina. Reikėtų vengti česnakus kasmet sodinti toje pačioje vietoje, taip pat nesodinti jų po kitų svogūninių augalų. Papildomai padeda ir prieš sodinimą paruoštos (apdorotos) skiltelės.
Labai svarbu ir tinkamas dirvožemis bei maisto medžiagų prieinamumas sezono pradžioje: kuo augalas stipresnis, tuo mažesnė tikimybė, kad jį paveiks nepalankūs veiksniai. Todėl tinkamas tręšimas pavasarį gali tapti esminiu žingsniu, siekiant sustabdyti laiškų geltimą.
Tręšimas: ką rinktis, kad sustabdytumėte geltimą ir užaugintumėte didesnes galvutes?
Jei česnakai nusilpo dėl šalnų, juos verta pastiprinti organinėmis trąšomis. Jos papildo dirvą reikalingomis medžiagomis, gerina jos struktūrą ir savybes, todėl augalas lengviau atgauna jėgas ir sėkmingiau formuoja sveikas, didesnes galvutes. Tokiu atveju patogu rinktis skystą biohumusą: jį reikia praskiesti vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas ir laistyti pasėlį kartą per mėnesį.
„Kaip atskirti, kas nutiko augalui? Jei pagelto tik lapų galiukai, o galvutė tvirtai laikosi dirvoje, tikėtina, kad tai temperatūrinio streso pasekmė. Jei situacija kitokia, priežastis gali būti infekcija arba kenkėjai“, – patariama straipsnyje.
Taip pat tinka mėšlas, vištų mėšlas ir kompostas. Šias trąšas geriausia įterpti dar prieš sodinant česnakus, kad augalai nuo pat pradžių turėtų palankias augimo sąlygas. Vis dėlto jas galima naudoti ir jau augančiame pasėlyje – tokiu atveju patogesnė granuliuota forma arba vandeniu skiedžiamas tirpalas laistymui. Dažniausiai tokių priemonių pakanka, kad nusilpę česnakai greičiau atsigautų po patirto streso.
Leave a Reply