Miškai tiesiog lūžta nuo grybų: specialistai įspėja, kurių pavasarį geriau neliesti

Pavasarinis grybavimas reikalauja daugiau žinių ir pasiruošimo – šiuo metu dygstančios rūšys dažnai būna mažiau atpažįstamos, o panašumas į nuodingus „dvynius“ gali klaidinti. Vis dėlto, jei žinote, ko ieškoti, krepšys miško gėrybėmis gali prisipildyti labai greitai.

Grybas, kurio skonis primena vištieną

Balandį tikru atradimu laikomas sieros geltonasis pintenis – ant medžių augantis grybas parazitas, neretai vadinamas „miško vištiena“, nes jo pluoštinė tekstūra primena paukštieną. Maistui tinka tik jauni vaisiakūniai: jie būna minkšti ir sultingi. Senesni egzemplioriai sukietėja, gali kartėti ir tampa sunkiai virškinami.

Šį grybą būtina apvirti mažiausiai 15 minučių, o nuovirą – išpilti. Tik po tokio paruošimo jį galima kepti tešloje ar džiūvėsėliuose, marinuoti arba naudoti augaliniuose „mėsos“ patiekaluose.

Pirmieji baravykai

Nors daugeliui tai skamba netikėtai, grybų žinovai teigia, kad esant palankioms oro sąlygoms jau balandžio pabaigoje galima aptikti pušyninį baravyką ir plytinį raudonbaravykį.

Plytinis raudonbaravykis atpažįstamas pagal tamsiai rudą, aksominį kepurėlės paviršių. Vienas ryškiausių požymių – pjūvio vietoje minkštimas labai greitai pamėlynuoja. Šiam grybui būtina terminė apdorojimo procedūra, o tinkamai paruoštas jis vertinamas kaip itin skanus ir maloniai traškus.

Pušyninis baravykas savo kilnumu prilygsta tikrajam baravykui. Jis gali užaugti įspūdingo dydžio – kepurėlė siekia iki 30 cm skersmens, o kotas gali būti iki 16 cm aukščio. Toks grybas ypač tinka marinuoti ir troškinti.

Pavasarinė gegužė ir laukiniai kreivabudžiai

Pavasarį verta dairytis proskynose ir miško pakraščiuose – ten neretai auga pavasarinė gegužė. Ji išsiskiria ryškiu miltų kvapu ir labai tankiomis, plonomis lakštelėmis. Dažniausiai dygsta gausiomis grupėmis, todėl krepšį galima pripildyti greitai. Vis dėlto renkant šiuos grybus būtinas ypatingas atsargumas, kad jie nebūtų supainioti su nuodingomis rūšimis.

Ant lapuočių medžių kamienų šiuo metu galima rasti ir laukinių kreivabudžių. Jie dažnai būna mėsingesni ir aromatingesni nei parduotuvėse parduodami. Jų kepurėlės gali užaugti net iki 25 cm pločio, todėl tokie grybai puikiai tinka, pavyzdžiui, vegetariškiems „kepsneliams“.

Kur grybauti draudžiama?

Grybauti Lenkijoje galima nemokamai, tačiau galioja aiškios taisyklės – jos skirtos saugoti miško išteklius ir pačias rūšis.

Grybų rinkti griežtai draudžiama:

1. nacionaliniuose parkuose ir gamtos rezervatuose (dėl visiškos ekosistemų apsaugos);
2. karinėse teritorijose;
3. miško želdiniuose, kurių aukštis iki 4 metrų;
4. gyvūnijos prieglobsčiuose ir sėkliniuose medynuose.

Prisiminkite svarbiausias saugaus grybavimo taisykles. Rinkite tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate, o geriausia – savo laimikį parodykite grybų žinovui. Neardykite miško paklotės, neplėšykite ir neniokokite grybienos. Venkite rinkti labai mažus ar dar visiškai jaunus grybus, kuriuos sunku tiksliai atpažinti. Jei kyla abejonių, pasitarkite su specialistais.

Taip pat nepatariama grybų duoti mažiems vaikams. Nesivadovaukite atsitiktinių grybautojų patarimais ir venkite pirkti grybus iš nežinomo šaltinio. Svarbiausia – niekada nebandykite grybo „atpažinti“ paragaujant: tai gali būti pavojinga sveikatai ar net gyvybei.