Norfolke rasta auksinė moneta su Jono Krikštytojo atvaizdu: ji keičia vikingų istoriją

Krikščionybė yra viena svarbiausių religijų žmonijos istorijoje, tačiau jos raidos vingiai vis dar kelia nemažai klausimų. Dėl to auksinė moneta, rasta Norfolko grafystėje netoli Dunton, gali tapti reikšmingu proveržiu šios srities tyrimuose. Radinį aptiko lobių ieškotojas, o specialistai mano, kad moneta greičiausiai nukaldinta IX amžiaus 7–8 dešimtmetyje, kai Anglijoje buvo itin intensyvus vikingų buvimas.

Didelis atradimas, kurį padarė hobiu užsiimantis ieškotojas

Iš pirmo žvilgsnio radinys išsiskyrė iš kitų to laikotarpio monetų. Vienoje pusėje pavaizduotas barzdoto vyro profilis, o šalia esantis užrašas IOAN aiškiai siejamas su Jonu Krikštytoju. Kitoje pusėje išliko lotyniško įrašo fragmentai, kurie aiškinami kaip „Jonas, Krikštytojas ir evangelistas“.

Būtent ši ikonografija nustebino tyrėjus. IX amžiuje Vakarų Europos monetose dažniausiai buvo vaizduojami valdovai – karaliai ir imperatoriai. Religinės figūros, ypač šventieji, tokiose monetose buvo labai retos ir dažniau sutinkamos Bizantijos pasaulyje, o ne teritorijose, kuriose dominavo vikingai ar frankai.

Dar mįslingesnis pasirodė kultūrinis kontekstas. Tuo metu vikingai, ypač įsitvirtinę Anglijoje, daugiausia buvo pagonys. Vis dėlto stilistinė analizė leidžia manyti, kad moneta galėjo būti pagaminta skandinavų meistrų arba stipriai veikiant skandinaviškoms tradicijoms.

Netikėti vikingų ryšiai su krikščionybe

Istorikai atkreipia dėmesį, kad IX amžiuje vikingai tik pradėjo artimiau susidurti su krikščionybe per prekybinius ryšius ir užkariavimus. Nors vėlesniais laikais krikščioniški simboliai jų kultūroje ėmė rastis dažniau, toks ankstyvas ir aiškus šventojo atvaizdas laikomas beprecedenčiu.

Specialistai svarsto kelis galimus paaiškinimus. Viena hipotezė teigia, kad moneta galėjo priklausyti krikščioniui Anglijos gyventojui, gyvenusiam vikingų valdomoje teritorijoje. Kita versija – kad ją nešiojo vikingas, priėmęs krikščionybę anksčiau, nei iki šiol manyta. Taip pat neatmetama, kad moneta turėjo simbolinę ar propagandinę paskirtį, pavyzdžiui, siekiant lengviau integruotis su užkariauta krikščioniška bendruomene.

Galimas ir platesnis paaiškinimas: moneta galėjo būti kultūrinių mainų ir įkvėpimo rezultatas. Vikingai buvo žinomi kaip gebantys prisitaikyti ir perimti svetimų kultūrų elementus, ypač prekyboje ir amatuose. Jų pinigų sistema dar tik formavosi, o pavyzdžių jie sėmėsi tiek iš Vakarų Europos, tiek iš arabų ar Bizantijos pasaulio tradicijų.

Šaltinis: „BBC“