Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginių, esą Ukrainoje kregždžių beveik nebeliko. Ornitologas Vitalijus Griščenka paaiškino, kodėl gali susidaryti toks įspūdis, kur šie paukščiai žiemoja, ar tikrai grįžo į Ukrainą ir kodėl jų lizdų geriau neliesti.
Ukrainoje dažniausiai sutinkamos trys kregždžių rūšys: naminė (kaimo), langinė (miesto) ir urvinė (pakrančių). Pasak mokslininko, šių pavadinimų esmė labiau susijusi ne su gyvenamąja vieta, o su lizdų įrengimo ypatumais.
Ar kregždžių tikrai sumažėjo?
Ornitologas pabrėžė, kad tiksliai įvertinti, ar kregždžių populiacija iš tiesų mažėja, sudėtinga. Ukrainoje nėra nuoseklios, ilgalaikės net ir dažnų paukščių rūšių stebėsenos programos, todėl kartais galima kalbėti ne apie realų skaičiaus kritimą, o apie pasiskirstymo pokyčius skirtingose teritorijose.
„Kartais susidaro įspūdis, kad paukščių mažiau, nes jiems tampa sunkiau rasti įprastas perėjimo vietas“, – aiškino Vitalijus Griščenka.
Kaip ir kur skirtingos kregždės suka lizdus?
Pasak ornitologo, naminė kregždė tradiciškai lizdus lipdo po stogais ar pastogėmis ant medinių konstrukcijų – įvairiuose ūkiniuose pastatuose, tvartuose ar arklidėse. Jos lizdas primena iš viršaus atvirą „taurelę“, nulipdytą iš purvo gumulėlių, kuriuos paukštis atneša snapu.
Langinė kregždė lizdus lipdo panašiai, tačiau dažniausiai renkasi akmeninius ar betoninius pastatus. Tuo metu urvinė kregždė elgiasi kitaip – ji išsikasa urvelius skardžiuose ar upių šlaituose, kur galima pamatyti ištisus „išvarpytus“ pakraščius su daugybe angų.
Mokslininko teigimu, būtent dėl ribotų galimybių įsirengti lizdus įprastomis sąlygomis kai kuriuose regionuose gali atrodyti, kad kregždžių sumažėjo. Pavyzdžiui, miestuose langinėms kregždėms darosi vis sunkiau – trūksta lengvai pasiekiamos drėgmės, o šiuolaikinė statyba ne visada palanki lizdams pritvirtinti.
Kodėl kregždės lizdus suka ant namų?
Ornitologas aiškino, kad kregždės lizdams naudoja molį, dumblą ir žemę, todėl ieško vietos, kur konstrukcija būtų apsaugota nuo lietaus. Dėl to patogiausios tampa pastogės, stogų pakraščiai ar įvairūs stogeliai.
Kur kregždės žiemoja ir kada grįžta?
Pasak Vitalijaus Griščenkos, kregždės žiemoja labai toli – Afrikoje. Kadangi jos gaudo ore skraidančius vabzdžius, joms būtinas šiltas oras: atvėsus vabzdžių sumažėja, o kartu nelieka ir maisto.
„Anksčiausiai grįžta naminės kregždės – jos jau pasirodė. Šiemet pirmą kregždę mačiau netoli Kanevo balandžio 7 dieną“, – sakė ornitologas.
Jis pridūrė, kad langinės ir urvinės kregždės paprastai parskrenda šiek tiek vėliau – maždaug antroje balandžio pusėje.
Kodėl negalima ardyti kregždžių lizdų? Ar jos visą gyvenimą gyvena tame pačiame lizde?
Ornitologas pabrėžė, kad kregždės negali visą gyvenimą gyventi viename lizde, nes tokie statiniai nėra ilgaamžiai – jie gana lengvai suyra. Paukščiai kiekvienais metais lipdo naujus lizdus, nors kartais gali panaudoti ir senesnį, jį pataisydami.
Pasitaiko ir taip, kad senus kregždžių lizdus užima kiti paukščiai, pavyzdžiui, žvirbliai ar raudonuodegės. Tokiu atveju kregždėms neretai paprasčiau šalia įsirengti naują lizdą, nei konkuruoti dėl senojo.
Kalbėdamas apie draudimą ardyti lizdus, Vitalijus Griščenka pažymėjo, kad tai dažnai siejama su liaudies tikėjimais: kregždė, kaip ir gandras, laikyta „ypatingu“ paukščiu, pranašaujančiu pavasarį, todėl jos lizdo naikinimas esą galėdavęs užtraukti nelaimę namams.
Kiek metų gyvena kregždės ir ar jos monogamiškos?
Pasak ornitologo, kregždės gali gyventi maždaug 10–15 metų, nors tai priklauso nuo sėkmės ir aplinkos sąlygų.
Jis pridūrė, kad kregždės tam tikra prasme laikomos monogamiškomis, tačiau dažniausiai tai galioja vienam veisimosi sezonui. Per sezoną pora gali išvesti vieną ar du jauniklių vadus – priklausomai nuo sąlygų ir maisto kiekio. Kitais metais poros dažniausiai formuojamos iš naujo, todėl „visam gyvenimui“ išliekantis partnerystės ryšys paprastai nebūdingas.
Ar kregždės gali „nuspėti“ orą?
Ornitologas teigė, kad pastebėjimas, jog prieš prastą orą kregždės skraido žemai, iš dalies pagrįstas. Prieš atvėsimą ar blogėjant orams vabzdžiai laikosi žemiau, arčiau žemės, todėl ir kregždės, medžiodamos vabzdžius, leidžiasi žemyn. Kai atšąla smarkiau, jos gali rinkti vabzdžius net nuo augalų, beveik prie pat žemės.
Atšilus orui šiltas oras kyla aukštyn, kartu aukščiau pakyla ir vabzdžiai, o paskui juos – ir kregždės. Taigi, tam tikra prasme vabzdžių elgesys iš tiesų gali „signalizuoti“ artėjančius oro pokyčius.
Vitalijus Griščenka yra baigęs Kijevo universiteto T. G. Ševčenkos vardu stuburinių zoologijos katedrą (1985), dirbęs universitete, apgynęs biologijos mokslų kandidato disertaciją (1994) apie paukščių rudeninės migracijos fenologinius dėsningumus Ukrainos teritorijoje. Jis taip pat yra vyresnysis mokslo darbuotojas ir mokslo veiklos vadovo pavaduotojas rezervate, kuris nuo 2010 metų priklauso Kijevo universiteto T. G. Ševčenkos vardu Biologijos institutui.
Leave a Reply