Pažvelgiate į išmanųjį laikrodį po bėgimo: fizinio pasirengimo įvertinimas krito, sudegintų kalorijų – vos kelios, o atsigavimo rodiklis toks prastas, kad siūloma net 72 valandas nesportuoti.
Nemaloniausia tai, kad pats bėgimas atrodė puikus – jėgų buvo, kvėpavimas lengvas, nuotaika gera. Tad kodėl laikrodis rodo priešingai?
Pagrindinė priežastis paprasta: išmanieji laikrodžiai ir kiti aktyvumo sekikliai ne visada pateikia tikslius duomenis. Dalis jų rodomų „metrikų“ nėra tiesiogiai išmatuojamos – jos apskaičiuojamos pagal algoritmus, todėl paklaidos gali būti didesnės, nei daug kas įsivaizduoja.
Išmanieji laikrodžiai formuoja tai, kaip sportuojame
Dėvimosios technologijos, tokios kaip išmanieji laikrodžiai, jau beveik dešimtmetį išlieka vienu populiariausių fitneso trendų. Jais kasdien naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje.
Šie įrenginiai daro įtaką tam, kaip žmonės supranta sveikatą ir fizinį aktyvumą: jie pateikia informaciją apie sudegintas kalorijas, fizinę formą, atsigavimą po krūvio ir net siūlo, ar esate „pasiruošę“ kitai treniruotei.
Tačiau svarbu suprasti: daugumos šių rodiklių laikrodis tiesiogiai nematuoja. Dažniausiai tai yra apytikriai vertinimai, todėl tikslumas gali nuvilti.
1. Sudegintos kalorijos
Kalorijų skaičiavimas – viena populiariausių laikrodžių funkcijų, tačiau jos tikslumas dažnai kelia klausimų.
Dėvimi įrenginiai energijos sąnaudas (dažniausiai pateikiamas kaip sudegintas kalorijas) gali pervertinti arba nuvertinti daugiau nei 20 proc. Be to, paklaidos priklauso nuo veiklos pobūdžio: jėgos treniruotės, važiavimas dviračiu ar didelio intensyvumo intervalinės treniruotės neretai „išmuša“ algoritmus dar labiau.
Tai svarbu, nes žmonės šiais skaičiais dažnai remiasi planuodami mitybą. Jei laikrodis kalorijas pervertina, galite manyti, kad reikia suvalgyti daugiau, nei iš tiesų reikia – taip didėja svorio augimo rizika. Jei kalorijos nuvertinamos, galima pradėti valgyti per mažai, o tai blogina savijautą ir sportinius rezultatus.
2. Žingsnių skaičius
Žingsnių skaičiavimas – patogus būdas stebėti bendrą fizinį aktyvumą, tačiau ir čia tikslumas nėra idealus.
Įprastomis sąlygomis išmanieji laikrodžiai žingsnius gali suskaičiuoti maždaug 10 proc. mažiau. Paklaidos išauga, kai rankos juda mažiau arba kitaip nei įprasta – pavyzdžiui, stumiant vežimėlį, nešant svorius ar vaikštant su ribotu rankų mostu, nes laikrodis dažniausiai remiasi riešo judesiu.
Daugeliui žmonių tai nėra kritinė problema: žingsnių skaičius vis tiek padeda sekti aktyvumo tendencijas. Tiesiog verta jį laikyti orientyru, o ne precizišku matu.
3. Širdies ritmas
Išmanieji laikrodžiai širdies ritmą nustato jutikliais, kurie fiksuoja kraujo tėkmės pokyčius rieše.
Ramybės būsenoje ar mažo intensyvumo metu šis metodas paprastai veikia pakankamai tiksliai. Tačiau didėjant treniruotės intensyvumui matavimų paklaidos dažnėja.
Tikslumą taip pat gali veikti rankos judesiai, prakaitas, odos atspalvis ir tai, kaip tvirtai laikrodis priglunda prie riešo. Dėl to skirtingiems žmonėms rezultatai gali skirtis.
Problema ypač aktuali tiems, kurie treniruotes planuoja pagal pulso zonas: net nedidelė paklaida gali reikšti, kad sportuojate ne tuo intensyvumu, kurio siekiate.
4. Miego sekimas
Dauguma laikrodžių pateikia „miego balą“ ir suskirsto naktį į lengvą, gilų bei REM miegą.
Auksinis miego vertinimo standartas yra polisomnografija – laboratorinis tyrimas, kuriame registruojamas smegenų aktyvumas. Tuo tarpu laikrodžiai miegą vertina pagal judesius ir širdies ritmą.
Dėl to jie gana neblogai atpažįsta, ar žmogus miega, ar yra pabudęs. Tačiau miego stadijas nustatyti jiems sekasi gerokai prasčiau.
Vadinasi, jei laikrodis rodo „prastą gilų miegą“, tai dar nereiškia, kad iš tiesų jo trūko.
5. Atsi(g)avimo ir „pasirengimo“ rodikliai
Daugelis laikrodžių seka širdies ritmo variabilumą ir kartu su miego įvertinimu sudaro „pasirengimo“ ar „atsigavimo“ balą.
Širdies ritmo variabilumas parodo, kaip organizmas reaguoja į stresą. Laboratorijoje jis matuojamas elektrokardiograma, o laikrodžiai jį tik apytikriai įvertina riešo jutikliais, kurie yra gerokai jautresni matavimo klaidoms.
Taigi dažnai atsigavimo metrika remiasi dviem netiksliais dydžiais – širdies ritmo variabilumu ir miego kokybe. Dėl to galutinis „atsigavimo balas“ ne visada prasmingai atspindi realią būklę.
Praktiškai tai gali reikšti, kad laikrodis siūlo praleisti treniruotę, nors jūs jaučiatės gerai ir iš tiesų esate pasiruošę sportuoti.
6. VO₂max
Daugelis įrenginių pateikia VO₂max įvertinimą – jis siejamas su maksimalia fizine forma ir rodo, kiek deguonies organizmas gali panaudoti intensyvaus krūvio metu.
Tiksliausias VO₂max matavimas atliekamas su specialia kauke, analizuojant įkvepiamo ir iškvepiamo oro sudėtį. Taip nustatoma, kiek deguonies organizmas iš tikrųjų naudoja energijai gaminti.
Laikrodis deguonies panaudojimo matuoti negali, todėl VO₂max apskaičiuoja pagal širdies ritmą ir judesius. Dėl to mažiau aktyviems žmonėms šis rodiklis dažnai pervertinamas, o labiau treniruotiems – nuvertinamas.
Vadinasi, skaičius ekrane ne visada atspindi tikrąją jūsų fizinę būklę.
Ką daryti su šiais duomenimis?
Nors išmaniojo laikrodžio duomenys gali turėti paklaidų, tai nereiškia, kad jie beverčiai. Jie gali padėti stebėti bendras tendencijas ilgesniu laikotarpiu, tačiau kasdienių svyravimų ir konkrečių skaičių nereikėtų sureikšminti.
Ne mažiau svarbu stebėti tai, ką jaučiate patys: savijautą, sportinį pajėgumą ir realų atsigavimą. Dažnai tai suteikia daugiau įžvalgų nei bet koks laikrodžio „balas“.
Leave a Reply