Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius balandžio 22 dieną pristatė pirmąją šalies istorijoje Bundesvero karinės strategijos gairių versiją. Dokumentas apibrėžia, kaip Vokietija ketina pertvarkyti kariuomenę, kad ji būtų greitesnė, technologiškai pažangesnė ir geriau pasirengusi atgrasymui.
Ministro teigimu, pagrindinis lūžis susijęs su Rusijos plataus masto karu prieš Ukrainą ir sparčiai kintančia karybos praktika. Berlynas vertina, kad grėsmių aplinka per pastaruosius metus tapo sunkiau prognozuojama, todėl planavimas turi būti lankstesnis ir greičiau atnaujinamas.
„Mūsų tikslas aiškus: ir toliau stiprinsime Bundesvero operacinį pasirengimą, ir darysime tai greitai“, – sakė B. Pistorius.
Nuo skaičių prie pajėgumų
Naujoji strategija akcentuoja posūkį nuo fiksuotų pajėgų dydžio tikslų prie realių gebėjimų, kuriuos kariuomenė gali suteikti NATO ir nacionalinei gynybai. Vietoj diskusijų, kiek konkrečiai tankų ar lėktuvų reikės po 10 ar 20 metų, prioritetu tampa pasiekiamas efektas mūšio lauke.
Šį požiūrį sustiprino ir Bundesvero inspektorius generolas Carstenas Breueris, pabrėžęs, kad vertinama bus tai, kokį poveikį pajėgos gali sukurti. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio oro gynybai, ilgojo nuotolio smūgiams ir moderniai, duomenimis grįstai karybai.
Dokumente taip pat įtvirtinama, kad naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, ateityje turės didesnį svorį planuojant operacijas, žvalgybą ir sprendimų priėmimą. Tai atspindi platesnę NATO ir Europos gynybos politikos tendenciją sparčiau pereiti prie tinklaveikos ir skaitmeninių gebėjimų.
Tolimojo smūgio ambicijos
Vienas ryškiausių strategijos akcentų yra vadinamasis giluminis smūgis, galimybė taikliai smogti taikiniams toli už fronto linijos. Tokie smūgiai būtų skirti priešo logistikai, vadavietėms ir kritinei infrastruktūrai, siekiant anksti sutrikdyti jo veiksmus ir sumažinti spaudimą savoms pajėgoms.
Šiuo metu Bundesvero galimybės šioje srityje laikomos ribotomis, o dažniausiai minimas pavyzdys yra sparnuotoji raketa „Taurus“, kurios nuotolis viršija 500 kilometrų. Strategijoje numatoma šias galimybes plėsti, kad Vokietija galėtų smogti tiksliau ir didesniais atstumais.
Kaip vienas iš ateities pavyzdžių įvardijamas planas įsigyti JASSM-ER raketų, kurias būtų galima naudoti su Vokietijos įsigyjamais naikintuvais F-35. Skelbiama, kad tokio tipo ginkluotė galėtų praplėsti veikimo nuotolį iki maždaug 1 000 kilometrų.
Kas bus slepiama ir kodėl?
Pasak B. Pistoriaus, dalis strategijos detalių sąmoningai nebus viešinama, nes konkrečios situacijų schemos ir dislokavimo planai suteiktų potencialiems priešininkams per daug informacijos. Tai atitinka įprastą praktiką, kai viešuose strateginiuose dokumentuose apibrėžiami principai ir prioritetai, bet ne operaciniai scenarijai.
Tuo pat metu Berlynas planuoja didelę Bundesvero plėtrą, apimančią aktyvius karius ir rezervą. Strategijoje įvardijamas tikslas siekti 460 000 žmonių bendro pajėgumo, o operacinį pasirengimą sparčiai didinti iki 2029 metų.
Rezervas ir mažiau biurokratijos
Rezervistams numatomas gerokai svarbesnis vaidmuo, jie įvardijami kaip lygiavertė gynybos sistemos dalis, o ne tik atsarginis resursas. Krizės atveju Vokietija mato save kaip logistinį Europos mazgą, kuriam reikės saugoti infrastruktūrą, tiekimo grandines ir sąjungininkų pajėgų judėjimą.
Kartu planuojama supaprastinti valdymą ir mažinti biurokratiją, diegiant skaitmeninius procesus ir peržiūrint ataskaitų teikimo reikalavimus. Ministro teigimu, strategija bus nuolat atnaujinama, nes grėsmės ir technologijos keičiasi greičiau nei tradiciniai planavimo ciklai.
„Šios strategijos yra gyvi dokumentai“, – sakė B. Pistorius.
Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/speed-and-deterrence-germanys-defence-minister-unveils-first-ever-military-strategy
Leave a Reply