Paleontologams pavyko patvirtinti tai, kas dešimtmečius buvo laikoma tik pagrįsta prielaida: vieni artimiausių žinduolių protėvių giminaičių iš tiesų dėjo kiaušinius. Respublikoje Pietų Afrikoje rastame maždaug 250 milijonų metų senumo suakmenėjusiame kiaušinyje aptiktas embrionas tapo vienu svarbiausių pastarųjų metų radinių evoliucijos tyrimuose.
Radinyje identifikuotas lystrozauras – žolėdis stuburinis, priklausęs terapsidams, tai yra grupei, kuri buvo artima linijai, vedusiai į žinduolius. Iki šiol mokslininkams trūko tiesioginių įrodymų, kad tokie gyvūnai dėjo kiaušinius, nes minkštesnė jų struktūra itin retai išlieka fosilijose.
Kas išdavė embrioną
Esminį proveržį lėmė pažangūs vaizdinimo metodai, ypač didelės raiškos rentgeno skenavimas, leidęs neardant pamatyti kiaušinio vidų. Tyrėjai nustatė embriono vystymosi stadiją ir pastebėjo svarbų požymį: jo žandikaulių kaulai dar nebuvo suaugę.
Toks bruožas būdingas kiaušiniuose besivystantiems gyvūnams, pavyzdžiui, šiuolaikiniams paukščiams ir ropliams. Tai sustiprino išvadą, kad individas žuvo dar neišsiritęs, o kiaušinis iš tiesų buvo jo vystymosi aplinka, o ne atsitiktinai susiformavusi struktūra uolienoje.
Kodėl tokio įrodymo nebuvo anksčiau
Tyrimas rodo, kad šie kiaušiniai greičiausiai turėjo minkštą, odinį apvalkalą. Būtent dėl to tokie radiniai ypač reti, nes minkštos struktūros fosilizuojasi sunkiai, o per šimtmečius trunkančius kasinėjimus panašių pavyzdžių beveik nepavykdavo atpažinti ar išsaugoti.
Taip pat teigiama, kad kiaušiniai buvo palyginti dideli, lyginant su paties gyvūno kūno dydžiu, ir turėjo daug trynio. Tai reiškia, kad jauniklis galėjo vystytis ilgiau ir labiau subręsti dar prieš išsirisdama, todėl iškart turėjo didesnes galimybes išgyventi.
Ryšys su didžiuoju išmirimu
Radiniui suteikiama platesnė prasmė siejama su vienu dramatiškiausių Žemės istorijos įvykių – didžiuoju permo laikotarpio išmirimu, įvykusiu maždaug prieš 252 milijonus metų. Moksliniai vertinimai rodo, kad tuo metu išnyko didžioji dalis jūrinių rūšių ir labai reikšminga dalis sausumos gyvybės.
Tokio masto krizėje aplinkos sąlygos galėjo būti itin atšiaurios: karštis, sausros ir klimato nestabilumas. Strategija, kai palikuonys vystosi maistingame, didesniame kiaušinyje ir išsirita labiau išsivystę, galėjo tapti vienu iš veiksnių, padėjusių lystrozaurams greitai atkurti populiacijas ir dominuoti atsikuriančiose ekosistemose.
Ką tai reiškia žinduolių istorijai
Šis įrodymas sustiprina mintį, kad kiaušinių dėjimas galėjo būti ankstyvas, pirminis šios evoliucinės linijos bruožas. Nors šiandien dauguma žinduolių atsiveda gyvus jauniklius, kai kurie – pavyzdžiui, ančiasnapis ir echidnos – vis dar deda kiaušinius, todėl naujasis radinys padeda tiksliau suprasti, kaip ir kada įvyko perėjimas prie gyvavedystės.
Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atradimai tampa įmanomi dėl sparčiai tobulėjančių neardomųjų tyrimų metodų, kai fosilijos analizuojamos išsaugant jų vientisumą. Tai atveria galimybes ateityje peržiūrėti ir seniau rastus eksponatus, kuriuose iki šiol galėjo likti nepastebėtos itin trapios struktūros.
„Pirmą kartą turime tiesioginį įrodymą, kad terapsidai galėjo dėti kiaušinius, o kiaušinyje išlikęs embrionas leidžia aiškiau suprasti ankstyvą žinduolių evoliucijos etapą“, – teigiama tyrime aprašomų išvadų santraukoje.
Šaltiniai:
– https://www.discovermagazine.com/first-fossilized-egg-from-a-mammal-ancestor-confirmed-after-250-million-years-48935
– https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0345016
Leave a Reply