Afrika skyla pusiau: mokslininkai nustatė, kas giliai po žeme traukia žemyną ir kuria naują vandenyną

Afrika labai lėtai skyla į dvi dalis, o Rytų Afrikos plyšio zonoje per geologinį laiką gali susiformuoti naujas vandenynas. Nors riftavimas geologams žinomas dešimtmečius, iki šiol trūko atsakymo, kodėl kai kurios deformacijos vyksta ne tik skersai plyšio, bet ir išilgai jo.

Naujas tyrimas, paremtas ilgalaikiais didelio tikslumo GPS matavimais ir trimačiu skaitmeniniu modeliavimu, padėjo paaiškinti šį paradoksą. Mokslininkai nustatė, kad dalį Rytų Afrikos plutos judėjimo krypties formuoja ne vien paviršinės tektoninės jėgos, bet ir procesai giliai mantijoje.

Kas tempia plutą išilgai rifo

Klasikinis aiškinimas teigia, kad riftuose žemyninė pluta daugiausia tempiama į šonus, statmenai plyšio ašiai, todėl formuojasi slėniai ir lūžiai. Tačiau Rytų Afrikoje GPS duomenys rodė ir reikšmingą judėjimą lygiagrečiai rifo krypčiai, o tai ilgą laiką kėlė diskusijas, kokios jėgos tai sukelia.

Trimačiai modeliai parodė, kad už neįprastos deformacijos gali būti atsakinga vadinamoji African Superplume struktūra. Tai didžiulis karštos mantijos medžiagos srautas, kylantis iš labai didelio gylio ir slenkantis po žemynu šiaurės rytų kryptimi.

Tokie horizontalūs srautai po litosfera gali tarsi papildomai tempti plutos blokus išilgai rifo, sukurdami judėjimo komponentą, kurio nepaaiškina vien paviršiniai veiksniai. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastą tempimą skersai rifo vis dar lemia arčiau paviršiaus veikiantys procesai, tačiau būtent mantijos dinamika leidžia suprasti keisčiausius stebėtus poslinkius.

Seną ginčą užbaigę duomenys

Geologų bendruomenėje ilgai konkuravo dvi idėjos: vieni teigė, kad žemyno skilimą pirmiausia valdo viršutinės litosferos procesai, kiti didžiausią reikšmę skyrė giliems mantijos mechanizmams. Nauji rezultatai rodo, kad teisinga dalis abiejų požiūrių, tačiau netipiniams poslinkiams paaiškinti būtina įtraukti gilius mantijos srautus.

Rytų Afrikos plyšio sistema yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur žemyno skilimą galima stebėti beveik realiu laiku, naudojant geodezinius matavimus. Ji tęsiasi tūkstančius kilometrų nuo Raudonosios jūros regiono iki Mozambiko ir laikoma natūralia laboratorija plokščių tektonikai tirti.

Kada gali atsirasti naujas vandenynas

Ilgalaikėje perspektyvoje pasekmės gali būti milžiniškos: Afrika pamažu persitvarko į atskirus tektoninius blokus, o besiplečiantis plyšys per milijonus metų gali prisipildyti vandens. Žmogaus masteliu šie pokyčiai beveik nepastebimi, nes vyksta centimetrų per metus greičiu, tačiau jie padeda tikslinti Žemės raidos modelius ir prognozuoti, kaip ateityje keisis žemynų kontūrai.

Tokie tyrimai svarbūs ne tik akademiškai. Geresnis riftavimo mechanizmų supratimas leidžia tiksliau vertinti regioninę seisminę ir vulkaninę riziką, nes Rytų Afrikos plyšio zonoje žemės drebėjimai ir magmos judėjimas yra tiesiogiai susiję su plutos tempimu ir mantijos procesais.

Šaltiniai:

– https://agupubs.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1029/2025GL116301

– https://www.usgs.gov/programs/earthquake-hazards/science/plate-tectonics