Sandoros skrynia – vienas paslaptingiausių Biblijoje minimų artefaktų – vėl atsidūrė dėmesio centre. JAV archeologas ir tyrėjas Chrisas McKinny teigia matantis realų kelią, kaip neinvaziškai patikrinti vietas, kuriose, jo manymu, ji galėjo būti paslėpta prieš Jeruzalės sunaikinimą.
Pagal Senąjį Testamentą, Skrynia buvo auksu dengta akacijos medžio skrynia, siejama su Sandoros simbolika ir laikyta švenčiausiu senovės Izraelio objektu. Istoriniai šaltiniai ir bibliniai pasakojimai rodo, kad paskutiniai jos paminėjimai siejami su laikotarpiu prieš Babilono įvykdytą Jeruzalės sugriovimą VI amžiuje prieš mūsų erą, o vėliau jos pėdsakai dingsta.
Kur galėtų būti slepiama Skrynia?
McKinny svarstymus sieja su sena Jeruzalės dalimi, vadinama Dovydo miestu, ir teritorijomis netoli Šventyklos kalno. Dėl šios vietos religinio ir politinio jautrumo tradiciniai kasinėjimai ten yra itin riboti, todėl tyrėjai dažnai ieško alternatyvių, mažiau konfliktinių metodų.
Archeologas viešai nepareiškė, kad žino tikslią Skrynios vietą, tačiau išskiria kelis scenarijus. Vienas jų numato, kad artefaktas galėtų būti po Šventyklos kalno teritorija, kitas sieja slėptuvę su netoliese esančiais požeminiais tuneliais ar ertmėmis, o dar viena versija remiasi sena tradicija, kad pranašas Jeremijas galėjo paslėpti Skrynią Nebo kalno apylinkėse.
Mionų detektoriai: archeologija be kasinėjimų
Pagrindinis šios istorijos akcentas – technologija, kurią McKinny siūlo taikyti paieškoms. Kalbama apie mionų detektorius, leidžiančius fiksuoti kosminių spindulių sukeltas subatomines daleles ir pagal jų skvarbą sudaryti požeminių struktūrų vaizdą, aptikti tuštumas, ertmes ar paslėptas kameras.
Šis metodas jau naudotas tiriant didelius istorinius objektus, įskaitant Egipto piramides, kai buvo ieškoma paslėptų ertmių neardant konstrukcijų. Idėja paprasta: jei po žeme yra didesnės tuštumos ar žmogaus suformuotos patalpos, mionų srautas per jas kinta, o detektoriai tai gali užfiksuoti.
Šiuo atveju papildomai spekuliuojama, kad auksu dengtas objektas teoriškai galėtų išsiskirti bendrame vaizde, tačiau mokslininkai pabrėžia, jog mionų tomografija pirmiausia patikimai identifikuoja ertmes ir struktūrinius skirtumus. Todėl technologija gali padėti nubrėžti požeminių erdvių žemėlapį, bet pati savaime negarantuoja konkretaus artefakto identifikavimo.
Kodėl Skrynios paieškos nuolat atsinaujina?
Sandoros skrynios paieškos jau dešimtmečius kelia susidomėjimą ir dažnai lydimos sensacingų teiginių – nuo pasakojimų apie Etiopiją iki įvairių sąmokslo teorijų. Skirtumas šįkart tas, kad dėmesio centre atsiduria ne kasinėjimų pažadai, o bandymas pritaikyti metodus, kurie gali veikti ten, kur kastuvai neįleidžiami.
Vis dėlto archeologijos bendruomenėje tokios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai: bet kokios hipotezės apie konkretaus artefakto buvimą turėtų būti tikrinamos daugialypiais duomenimis, o radinių interpretacijos privalo atlaikyti nepriklausomų ekspertų kritiką. Net ir radus požeminių ertmių, kelias iki tikslių išvadų būtų ilgas, o sprendimai dėl tolimesnių tyrimų priklausytų ne vien nuo mokslo.
Šaltiniai:
– https://nypost.com/2026/04/21/world-news/archeologist-thinks-new-tech-might-reveal-where-lost-ark-is-hidden-at-last/
– https://www.nature.com/articles/nature.2017.22654
– https://www.britannica.com/topic/Ark-of-the-Covenant
Leave a Reply