Arizonos dalyse pastaruoju metu fiksuotas neįprastas žiogų pagausėjimas atkreipė ekologų dėmesį. Tyrėjai, aiškindamiesi, kodėl vabzdžių telkiasi daugiau nei įprasta, dėmesį nukreipė į šalia esančius saulės elektrinių parkus.
Argonne nacionalinės laboratorijos mokslininkai, apžvelgę saulės energetikos objektų poveikį aplinkinėms buveinėms, nurodo, kad tokios teritorijos kai kuriose vietose tampa palankesnės vabzdžiams. Tai siejama su tuo, kaip saulės parkai tvarkomi ir kokia augalija paliekama ar atkuriama po moduliais bei tarp jų.
Kas keičiasi aplink saulės parkus?
Didelės apimties saulės elektrinės dažnai įrengiamos atvirose, saulėtose teritorijose, kur natūralios buveinės būna jautrios net nedideliems pokyčiams. Jei projektuose sąmoningai atkuriama vietinė augalija ir ribojamas intensyvus šienavimas ar pesticidų naudojimas, vabzdžiams gali atsirasti daugiau maisto ir priedangos.
Tyrėjai pabrėžia, kad dalyje saulės parkų taikomas buveinių atkūrimas gali didinti biologinę įvairovę, tačiau poveikis nebūtinai visur vienodas. Vabzdžių gausa priklauso nuo regiono klimato, dirvožemio, augalijos ir valdymo praktikos, todėl vienoje vietoje tai gali būti nauda, o kitoje sukelti disbalansą.
Kodėl tai gali tapti problema?
Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kai kurios žmogaus sukurtos aplinkos gali tapti vadinamosiomis evoliucinėmis spąstais, kai gyvūnai renkasi, jų signalais, patrauklią vietą, tačiau ilgainiui ji didina rizikas. Saulės parkų atveju tai gali būti susiję su pakitusiu mikroklimatu, šilumos pasiskirstymu ar dirbtinės šviesos poveikiu.
Be to, energetikos infrastruktūra gali keisti naktinės aplinkos sąlygas, o šviesos tarša daro įtaką dalies vabzdžių orientacijai ir elgsenai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokie veiksniai gali veikti ne tik vabzdžius, bet ir jų plėšrūnus bei visą mitybos grandinę.
Ką tai reiškia saulės energetikos plėtrai?
Saulės energetika išlieka viena svarbiausių priemonių mažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad kartu būtina vertinti ir lokalų poveikį gamtai, ypač ten, kur projektai užima didelius plotus.
Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai dažnai slypi ne pačioje technologijoje, o jos diegimo ir priežiūros detalėse: kokia augalija pasirenkama, kaip valdoma teritorija, kaip ribojama šviesos tarša ir kaip stebimos rūšys po projekto įgyvendinimo. Tokia praktika leidžia mažinti neplanuotas pasekmes ir geriau suderinti energetikos tikslus su biologinės įvairovės apsauga.
„Saulės energijos objektų teritorijose gali būti ir atkuriamos buveinės, kurios padeda vabzdžiams, tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis tai tampa nauda, o kada sukuria papildomų rizikų“, – teigiama Argonne nacionalinės laboratorijos apžvalgoje.
Kol Arizonoje ieškoma tikslesnio paaiškinimo, kodėl žiogų telkimasis tapo toks ryškus, tyrėjai akcentuoja vieną kryptį: atsinaujinančios energetikos plėtra turės vis dažniau remtis ne tik elektros gamybos skaičiais, bet ir kruopščiais poveikio ekosistemoms vertinimais.
Šaltiniai:
– https://www.anl.gov/article/insect-populations-flourish-in-the-restored-habitats-of-solar-energy-facilities
Leave a Reply