NASA marsaeigis „Curiosity“ Marse aptiko daugiau organinių molekulių, kurios laikomos gyvybei svarbios chemijos statybiniais blokais. Tai padaryta atlikus iki šiol kitame dangaus kūne nevykdytą cheminį eksperimentą, pranešė NASA mokslininkų komanda.
Specialistai pabrėžia, kad šie radiniai nėra tiesioginis įrodymas, jog Marse kadaise buvo gyvybė. Organiniai junginiai galėjo susidaryti pačioje planetoje arba būti atnešti meteoritais, todėl išvados kol kas atsargios.
Kas rasta ir kodėl svarbu
Tyrimas paremtas 2020 metais atliktu bandymu, kai „Curiosity“ iš uolienos paėmė mėginį Geilo krateryje, vietovėje, vadinamoje Mary Anning. Mėginyje identifikuota daugiau nei 20 organinių molekulių, dalis jų Marse patvirtintos pirmą kartą.
Vienas iš paminėtų junginių yra benzotiofenas, randamas ir kai kuriuose meteorituose bei asteroiduose. Tyrėjai akcentuoja, kad tokios molekulės pačios savaime dar nereiškia biologinės kilmės, tačiau padeda atkurti Marso cheminę ir geologinę istoriją.
„Šis eksperimentas dar niekada nebuvo atliktas kitame pasaulyje“, – sakė astrobiologė Amy Williams.
„Matome gyvybės statybinius blokus, ikibiologinę chemiją Marse, išlikusią šiose uolienose milijardus metų“, – sakė Amy Williams.
Mokslininkų teigimu, svarbiausia žinia yra ta, kad tokie trapūs organiniai pėdsakai Marso paviršiuje gali išlikti ilgiau nei 3 mlrd. metų. Tai sustiprina hipotezę, jog senovėje Marso paviršiuje būta skysto vandens telkinių, o vanduo laikomas vienu esminių gyvybei palankių veiksnių.
Naujas metodas Marse
Bandymui panaudota cheminė medžiaga TMAH, kuri gali padėti „išardyti“ sudėtingesnes organines medžiagas į lengviau atpažįstamus fragmentus. Tokia prieiga leidžia detaliau įvertinti, kokios organinės chemijos formos slypi uolienose, kur įprasti kaitinimo metodai gali būti mažiau informatyvūs.
Komanda pripažino, kad užduotis buvo jautri ir rizikinga, nes marsaeigis turėjo ribotą šios cheminės medžiagos kiekį. Tyrėjai nurodė, kad turėjo tik du bandymus sėkmingai atlikti procedūrą ir gauti patikimus duomenis.
Kas toliau su Marso mėginiais
Nors organinių molekulių įvairovė plečia žinias apie Marso aplinką, ji vis tiek neatsako į pagrindinį klausimą, ar planetoje kadaise egzistavo mikrobinė gyvybė. Mokslininkai pabrėžia, kad tam reikėtų gerokai išsamesnių laboratorinių tyrimų, kuriuos realiausia atlikti Žemėje.
Vienas ambicingiausių scenarijų yra Marso uolienų pargabenimas į Žemę, tačiau šios programos ateitis pastaruoju metu tapo neaiški. Tuo pat metu „Curiosity“ rezultatai rodo, kad TMAH metodika veikia ir kitame dangaus kūne, todėl gali būti pritaikyta būsimose misijose.
NASA skelbia, kad Europos kosmoso agentūros marsaeigis „Rosalind Franklin“, turėsiantis gilesnio gręžimo galimybes nei „Curiosity“, planuojamas paleisti 2028 metų pabaigoje. Gilesni mėginiai būtų svarbūs, nes po paviršiumi organines medžiagas geriau saugo nuo radiacijos ir oksiduojančių procesų, kurie Marse ypač aktyvūs.
Kita kryptis, kur taip pat numatomas TMAH panaudojimas, yra planuojama misija į Saturno palydovą Titaną. Nors tai visai kita aplinka, organinės chemijos paieškos ir patikimi analizės metodai išlieka vienu centrinių šiuolaikinės planetologijos uždavinių.
Publikuoto darbo autoriai akcentuoja, kad nauji duomenys nepanaikina alternatyvių paaiškinimų, tačiau didina tikimybę, kad Marse užfiksuota organinė chemija yra įvairi, senovinė ir gerai išsilaikiusi. Tai laikoma svarbia prielaida tolesniems tyrimams, ieškant aplinkų, kurios senovėje galėjo būti tinkamos gyvybei.
Šaltiniai:
– https://www.nasa.gov/missions/mars-science-laboratory/curiosity-rover/nasas-curiosity-finds-organic-molecules-never-seen-before-on-mars/
– https://www.nature.com/articles/s41467-026-70656-0
– https://science.nasa.gov/blogs/mars-rosa/2026/04/16/nasa-begins-implementation-for-esas-rosalind-franklin-mission-to-mars/
Leave a Reply