Atidarę stiklainį raugintų agurkų dažnai pasiimame daržoves, o likusį skystį be didelių svarstymų supilame į kriauklę. Tačiau rauginimo skystis nėra atliekos: jame lieka druskos, pieno rūgšties ir aromatinių medžiagų, kurios gali praversti gaminant.
Rauginti produktai pastaraisiais metais vėl išgyvena pakilimą, nes vis daugiau žmonių domisi maisto švaistymo mažinimu ir natūraliais skoniais. Virtuvėje toks skystis dažnai tampa paprastu būdu sustiprinti rūgštelę, sūrumą ir suteikti patiekalams gilesnį, fermentuotą skonį.
Greitas triukas su raugu
Vienas praktiškiausių būdų panaudoti skystį nuo agurkų yra greitai paruošti papildomą porciją lengvai parūgštintų agurkų. Tam tinka kietesni lauko agurkai: juos supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į švarų stiklainį.
Agurkus užpilkite likusiu rauginimo skysčiu taip, kad jie būtų visiškai apsemti, ir sandariai užsukite. Palaikius šaldytuve ar vėsioje vietoje maždaug 24 valandas, agurkai įgauna ryškesnį skonį ir primena greitai paruoštus mažai sūdytus.
Kur dar tinka šis skystis
Rauginimo skystis ypač naudingas sriuboms, kai norisi ryškesnės rūgštelės be papildomo acto ar citrinos. Į agurkinę ar daržovių sriubą jį verta pilti palaipsniui ir ragauti, nes sūrumas gali skirtis priklausomai nuo recepto.
Dar viena kryptis yra padažai ir užpilai: keli šaukštai rauginimo skysčio gali pakeisti dalį acto salotų padaže, o kartu suteikti fermentuotą poskonį. Jis taip pat tinka marinatams, ypač kai norisi minkštumo ir ryškesnio skonio, tačiau svarbu nepadauginti druskos ir papildomai nesūdyti.
Naudojant šį skystį svarbiausia įvertinti jo būklę: jis turi kvepėti maloniai rūgščiai, neturėti pelėsio požymių ir būti laikytas švariai. Jei skystis kelia įtarimų ar stiklainyje matyti aiškūs gedimo požymiai, saugiau jo nebevartoti.
Šaltiniai:
– https://www.fda.gov/food/buy-store-serve-safe-food/food-safety-fermentation-and-foodborne-illness
– https://www.fsis.usda.gov/food-safety/safe-food-handling-and-preparation/food-safety-basics/leftovers-and-food-safety
Leave a Reply