EEC 2026: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija gali tapti DI lydere Europoje ir kas dar stabdo proveržį

Europos ekonomikos darbotvarkėje skaitmenizacija nebeatrodo kaip ateities vizija: duomenų ekonomika, robotizacija, dirbtinis intelektas ir blokų grandinės sprendimai vis dažniau tampa pagrindiniu produktyvumo ir konkurencingumo šaltiniu. Būtent todėl įmonės ir valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik technologijoms, bet ir gebėjimui jas įdiegti saugiai bei atsakingai.

Apie tai 2026 metų balandžio 22–24 dienomis Katovicuose vykusiame Europos ekonomikos kongrese (EEC 2026) diskutavo verslo ir technologijų lyderiai, aptarę skaitmeninės ekonomikos tendencijas, investicijų kryptis ir rizikas. Pagrindinis akcentas buvo DI banga, kuri, dalyvių vertinimu, keičia darbo rinką, įmonių sprendimų priėmimą ir pačią konkurencijos logiką.

DI lenktynėse starto linija išsilygino

„Microsoft“ Lenkijos vadovė Iwona Szylar sakė, kad šalis, Europa ir pasaulis yra lūžio taške, o DI sukuria retą situaciją, kai valstybės pradeda iš panašios pozicijos. Jos teigimu, Lenkija turi realių prielaidų tapti lydere, tačiau svarbu matyti visą ekosistemą: nuo infrastruktūros ir energetikos iki praktinių DI pritaikymų versle.

„Atlikome namų darbus. DI yra tas momentas ir ta technologija, kuri apibrėš, kaip atrodys darbo rinka ir konkurencinis pranašumas. Lenkija turi viską, kad taptų lydere, bet DI nėra vien kalbos modeliai: tai ir infrastruktūra, ir išmintingai valdoma energetika, ir DI taikymai konkrečiuose verslo scenarijuose“, – sakė I. Szylar.

Strategas ir futuristas prof. Henrik von Scheel pabrėžė, kad DI poveikis apima beveik kiekvieną gyvenimo ir ekonomikos sritį, o dėl pozicijos intensyviai varžosi kiekviena valstybė. Jo vertinimu, vien investicijų į technologiją nepakanka, jei jos nelydimos investicijomis į žmones, specializacijas ir aiškiai pasirinktą kryptį.

Greita technologijų adopcija, bet spragos įgūdžiuose

„Visa“ Lenkijos vadovas Mateusz Oleksy išskyrė, kad šalis pasižymi itin greitu technologijų pritaikymu kasdienybėje, o bekontakčiai atsiskaitymai tapo norma. Tačiau jis akcentavo kitą pusę: ar ateinanti karta turės ne tik naudojimosi įgūdžius, bet ir skaitmeninį raštingumą, ypač gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir elgtis saugiai internete.

TVN valdybos narys Rafał Ogrodnik priminė, kad Lenkija turi sėkmingų skaitmeninių pavyzdžių, tokių kaip valstybinės e. paslaugos, kurios gali būti pristatomos kaip geroji praktika. Vis dėlto, jo teigimu, šalies skaitmeninių kompetencijų lygis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, todėl būtinas spartesnis progresas sisteminiu mastu.

Inovacijoms reikia kapitalo ir drąsos rizikuoti

Investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija yra stipri adaptacijoje, tačiau inovacijoms trūksta vietinio kapitalo galios ir sprendimų centrų, kurie liktų šalyje. Jo vertinimu, norint kurti ilgalaikę lyderystę, būtina užtikrinti, kad talentai neišvyktų, o startuolių ekosistema turėtų aiškų tiltą tarp universitetų, investuotojų ir verslo.

„Accenture“ Lenkijos vadovė Agnieszka Kubera pabrėžė, kad DI įveda kitokio masto pokytį nei iki šiol vykusi skaitmenizacija. Jos teigimu, daugelyje sektorių DI bus naudojamas sprendimams priimti, didės vadinamųjų agentų vaidmuo, o kritinei infrastruktūrai reikės dar tvirtesnio atsparumo ir saugumo.

„Iki šiol augome per skaitmenizaciją, bet kalbėdami apie DI, įžengiame į visai kitokį pokytį. Kalbame apie modelius, kurie priims sprendimus, keis darbo būdą, naudosime agentus. Ar esame tam pasiruošę? Pakanka pažiūrėti į kritinę infrastruktūrą“, – sakė A. Kubera.

Diskusijoje taip pat akcentuota, kad technologijų diegimas nėra automatinis procesas: net ir turint sprendimus rinkoje, galutinė vertė atsiranda tik tuomet, kai technologija tampa realiai naudinga vartotojui ir verslui. Todėl greta DI diegimo svarbiausiais veiksniais įvardyti duomenų valdymas, kibernetinis saugumas, reguliacinė aplinka ir organizacijų pasirengimas nuolatiniams pokyčiams.

Pabaigoje dalyviai sutiko, kad DI lenktynėse lems ne vien technologijų prieinamumas, bet žmonių kompetencijos, atsakinga lyderystė ir gebėjimas prisiimti pagrįstą riziką. Pasak diskusijos dalyvių, jaunos organizacijos dažnai turi pranašumą, nes gali kurti procesus nuo nulio, o didelėms įmonėms DI diegimą apsunkina struktūrinis inertiškumas.

Šaltiniai:

– https://www.eecpoland.eu/2026/pl/

– https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8077.html

– https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021PC0206


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *