Europos Sąjunga vienbalsiai pritarė 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai mechanizmui ir 20-ajam sankcijų paketui Rusijai. Sprendimas įformintas po to, kai Vengrija ir Slovakija atsiėmė anksčiau reikštas abejones, o procedūra užbaigta rašytiniu būdu.
Šis paketas laikomas vienu didžiausių finansinių sprendimų Ukrainai artimiausiems metams, nes pinigai būtų skirti ir biudžeto stabilumui, ir gynybiniams pajėgumams. Kartu sankcijomis siekiama dar labiau riboti Rusijos galimybes finansuoti karą ir apeiti ankstesnius apribojimus.
Kaip bus naudojama paskola
Pagal patvirtintą schemą Europos Komisija skolintųsi kapitalo rinkose visų valstybių narių vardu, o įsipareigojimai būtų dengiami ES biudžeto garantijomis. Numatyta, kad pirmosios išmokos Ukrainą galėtų pasiekti netrukus, kai bus užbaigti techniniai sprendimo įgyvendinimo žingsniai.
Originaliame sprendimo projekte numatyta, kad 30 mlrd. eurų dalis būtų skiriama biudžeto paramai, o 60 mlrd. eurų – gynybos gebėjimų stiprinimui. Parama būtų orientuota į 2026–2027 metų laikotarpį, kad Ukraina galėtų planuoti finansus ilgesniam horizontui.
Numatoma, kad Ukrainai lėšų nereikėtų grąžinti iki tol, kol Rusija sumokės reparacijas, o palūkanų kaštus dengtų valstybės narės, išskyrus Vengriją ir Slovakiją. Skolos aptarnavimo išlaidos 2027–2028 metais vertintos maždaug 1,3 mlrd. eurų per metus.
Naujos sankcijos ir šešėlinis laivynas
20-asis sankcijų paketas nukreiptas į vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną ir schemas, leidžiančias apeiti ribojimus naftos eksportui. Tikslas – mažinti galimybes slėpti kilmę, perregistruoti laivus ar naudotis tarpininkais, taip palaikant Rusijos karo ekonomikos pajamas.
Dokumentuose taip pat akcentuojama, kad sankcijos turi parengti dirvą griežtesniems sprendimams dėl rusiškos naftos gabenimo jūra. ES institucijos pastaraisiais metais nuosekliai stiprina ribojimus, nes būtent energijos eksporto srautai išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių.
„Akavietė baigėsi. Rusijos karo ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, o Ukraina gauna reikšmingą paramą“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Kodėl pasikeitė pozicijos
Tekste nurodoma, kad susitarimą palengvino ir infrastruktūrinė situacija: Ukraina pranešė užbaigusi po atakos apgadinto naftotiekio „Družba“ remonto darbus, o naftos srautai per Ukrainos teritoriją atnaujinti. Tai sumažino dalies valstybių spaudimą dėl energetinio saugumo ir tiekimo stabilumo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo pačiu perspėjo, kad rizika išlieka, nes Rusija gali pakartotinai taikytis į kritinę infrastruktūrą. Todėl ES sprendimai dėl finansinės paramos ir sankcijų vertinami kaip tarpusavyje susiję: paramos tikslas – didinti Ukrainos atsparumą, o sankcijomis – mažinti Rusijos resursus karui tęsti.
Numatyta, kad finansinė parama bus siejama su aiškiais reikalavimais, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių standartų laikymąsi ir kovą su korupcija. Šie kriterijai išlieka esmine ES paramos sąlyga, ypač kai kalbama apie didelės apimties skolinimąsi bendrijos vardu.
Šaltiniai:
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/long-term-eu-budget/eu-borrowing-and-lending_en
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/eu-response-ukraine-invasion/eu-support-ukraine/
Leave a Reply