Depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių pasaulyje: Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad ji paliečia apie 5 proc. suaugusiųjų. Nors viešojoje kalboje depresija kartais pavadinama tiesiog prastesne nuotaika, mediciniškai tai yra sutrikimas, galintis smarkiai sutrikdyti kasdienį funkcionavimą.
Specialistai pabrėžia, kad depresija ne visada atrodo vienodai, todėl ją atpažinti gali būti sunku. Vieniems vyrauja liūdesys ir beviltiškumas, kitiems labiau pasireiškia nerimas, dirglumas, įtampos pojūtis ar kūno simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis nuovargis.
Kada tai jau ne šiaip liūdesys?
Liūdesys gali būti natūrali reakcija į netektį, konfliktą ar pervargimą ir dažnai kinta priklausomai nuo aplinkybių. Depresijos atveju nuotaikos prislėgtumas ar vidinė tuštuma paprastai tęsiasi bent dvi savaites, kartojasi beveik kasdien ir ima trukdyti darbui, mokslams, santykiams bei kasdieniams sprendimams.
Dažnai atsiranda energijos stoka, motyvacijos sumažėjimas, dingsta susidomėjimas anksčiau džiuginusia veikla. Gali varginti miego sutrikimai, apetito pokyčiai, sunkesnė koncentracija, prastėjanti atmintis, savivertės kritimas ir perdėtas kaltės jausmas.
Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda beviltiškumo jausmas, minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Tokiais atvejais būtina skubi pagalba, o laukti, kol savaime praeis, yra pavojinga.
Kaip nustatoma depresija?
Diagnozė nėra nustatoma vien pagal vieną simptomą ar internetinį testą. Paprastai vertinama simptomų trukmė, jų intensyvumas ir poveikis kasdieniam gyvenimui, taip pat ieškoma galimų priežasčių ir gretutinių būklių.
Pagal tarptautinėje praktikoje taikomus kriterijus dažnai vertinami vadinamieji pagrindiniai simptomai: nuolat prislėgta nuotaika, sumažėjusi energija ir padidėjęs nuovargis, taip pat prarastas interesas ir gebėjimas patirti malonumą. Kartu gali būti ir kitų požymių, pavyzdžiui, miego bei apetito sutrikimai, nerimas, pesimistinės mintys, sumažėjęs lytinis potraukis.
Depresija turi biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių, todėl gydytojas visuomet vertina bendrą vaizdą. Kartais depresijos simptomus gali imituoti kitos sveikatos problemos, todėl svarbu neatmesti ir somatinių priežasčių.
Pas ką kreiptis ir kokius tyrimus gali siūlyti?
Saugiausias pirmas žingsnis įtariant depresiją yra kreiptis į šeimos gydytoją arba psichiatrą. Specialistai įvertina simptomus, paklausia apie miegą, apetitą, darbą, santykius, patiriamą stresą, vartojamus vaistus ir psichoaktyvias medžiagas, taip pat apie ankstesnes psichikos sveikatos problemas.
Kad būtų atmestos kitos galimos prislėgtos nuotaikos ir nuovargio priežastys, gydytojas gali paskirti bendruosius kraujo tyrimus ir kai kuriuos biocheminius rodiklius. Klinikinėje praktikoje dažnai vertinama skydliaukės funkcija, taip pat gali būti tikrinami tam tikrų vitaminų ir mikroelementų rodikliai, jeigu tam yra pagrindas pagal simptomus ir anamnezę.
Gydymas dažniausiai apima psichoterapiją, gyvenimo būdo korekcijas, o prireikus ir medikamentus, kuriuos skiria gydytojas. Svarbiausia žinutė paprasta: kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, o laiku pradėtas gydymas didina tikimybę greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
„Jeigu simptomai tęsiasi, stiprėja arba atsiranda minčių apie savižudybę, pagalbos reikia nedelsiant“, – pabrėžia psichikos sveikatos specialistai.
Šaltiniai:
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/depression
– https://www.nimh.nih.gov/health/topics/depression
– https://www.nhs.uk/mental-health/conditions/clinical-depression/overview/
Leave a Reply