Autonominės skraidančios platformos vis sparčiau keičia šiuolaikinį karą, o JAV, nors turi didžiausias oro pajėgas pasaulyje, nebūtinai pirmauja. Taip teigia autonominių orlaivių kūrėjos „Merlin Labs“ vadovas Mattas George’as, vertinantis pastarųjų metų konfliktų pamokas.
Pasak jo, karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė, kad mažos ir vidutinės autonominės sistemos gali turėti neproporcingai didelę įtaką. Dronai naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui ir tiesioginėms atakoms, o jų gamyba ir dislokavimas paprastai kainuoja gerokai mažiau nei tradicinės platformos.
„JAV suprato, kad mes nebūtinai atsiliekame, bet neturime aiškaus ir neginčijamo pranašumo, todėl turime investuoti į šiuos gebėjimus“, – sakė M. George’as.
Ukrainoje jau ankstyvose Rusijos plataus masto invazijos stadijose išryškėjo dronų vaidmuo, o vėliau abi pusės masiškai plėtė jų naudojimą. Tuo pat metu Artimuosiuose Rytuose dronai tapo vienu pagrindinių būdų vykdyti spaudimą varžovui, kai siekiama prisotinti oro gynybą ir išsekinti jos resursus.
Kaina ir atsargų problema
Vienas svarbiausių lūžio taškų yra kaštų skirtumas tarp puolimo ir gynybos. JAV gaminamos „Patriot“ sistemos perėmėjas PAC-3, remiantis analitikų vertinimais, gali kainuoti apie 3 700 000 eurų, o daug paprastesni dronai neretai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų ar panašaus dydžio sumas.
Strateginių tyrimų centro CSIS analizėje pabrėžiama, kad brangių perėmėjų naudojimas prieš pigesnius taikinius gali būti pateisinamas tik tada, kai saugomi itin jautrūs objektai. Priešingu atveju rizika yra ne tik finansinė, bet ir praktinė, nes intensyvių atakų metu pradeda sekti perėmėjų atsargos.
Ši dilema išryškėjo ir Persijos įlankos regione, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie kritiškai mažėjančias perėmėjų atsargas dronų atakų fone. „The Conversation“ autorius Aaronas Brynildsonas atkreipė dėmesį, kad puolėjui nebūtina, jog visi dronai pasiektų tikslą, užtenka siųsti bangas, kol gynėjas pritrūks brangių raketų.
Pažeidžiami ir dideli orlaiviai
M. George’as taip pat pabrėžia, kad didelės pilotuojamos platformos išlieka pažeidžiamos tiek nuo pigesnių priemonių, tiek nuo elektroninės kovos. Pastarųjų metų epizodai rodo, kad net ir gerai saugomos aviacijos bazės bei aukštos vertės orlaiviai gali būti rizikoje, jei varžovas sugeba pritaikyti netikėtas taktikas.
Vienas ryškiausių signalų Vakarams buvo Ukrainos surengti nuotoliniai smūgiai dronais, kai, remiantis viešais pranešimais, galėjo būti apgadinta daugiau nei 40 orlaivių. Tokie atvejai parodo, kad grėsmė kyla ne tik fronte, bet ir užnugaryje, o dronų panaudojimas gali būti kūrybiškas ir sunkiai prognozuojamas.
Investicijos auga, bet svarbiausia greitis
JAV gynybos planuotojai vis daugiau dėmesio skiria autonominėms sistemoms, o viešai aptariama, kad dronams ir autonominėms platformoms gali būti numatoma apie 69 000 000 000 eurų dydžio finansavimo kryptis. Kartu skelbiama, kad Pentagonas siekia reikšmingai didesnio finansavimo su autonomija susijusioms programoms ir koordinavimui.
Tačiau, pasak „Merlin Labs“ vadovo, vien pinigų nepakanka, jei technologijos diegiamos per lėtai. Jo vertinimu, kariuomenei kritiška tapo ne tik sukurti sprendimus, bet ir sugebėti juos pristatyti per savaites ar mėnesius, o ne per metus, kaip dažnai būdavo įprasta didelėse gynybos programose.
Ekspertai pabrėžia, kad autonominių platformų bumas kelia ir papildomų klausimų: kaip užtikrinti patikimą valdymą elektroninės kovos sąlygomis, kaip apsaugoti ryšio kanalus, kaip integruoti dronus į bendrą oro erdvės valdymą ir kaip apibrėžti atsakomybę, kai sprendimuose dalyvauja DI. Šie aspektai taps vienais svarbiausių, kai Vakarai bandys susigrąžinti ar išlaikyti technologinį pranašumą.
Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/22/the-future-of-air-power-is-autonomous-and-the-us-is-not-in-the-lead-aircraft-developer-ceo-warns.html
– https://www.csis.org/analysis/patriot-ukraine-what-does-it-mean
– https://theconversation.com/why-the-us-military-is-stuck-using-1-million-missiles-against-irans-20-000-drones-281089
Leave a Reply