Statybų sektorius vis dažniau pajunta Artimųjų Rytų konflikto pasekmes: brangstanti energija ir sutrikusios žaliavų grandinės kelia tiek medžiagų, tiek darbų kainas. Įmonės įvairiose rinkose perspėja, kad spaudimas kaštams gali užsitęsti ir persikelti į būsto bei infrastruktūros projektų sąmatas.
Ryškiausi signalai ateina iš Naujosios Zelandijos, kur didžiausias statybinių medžiagų tiekėjas „Fletcher Building“ pranešė apie kainų didinimą, kai kurioms pozicijoms siekiant iki 36 proc. Labiausiai brangsta su naftos chemija susiję gaminiai, tokie kaip plastikiniai vamzdžiai ir dalis izoliacinių medžiagų, kurių savikaina glaudžiai priklauso nuo naftos ir jos produktų.
Pagrindinė priežastis – ribotesnis naftos chemijos žaliavų prieinamumas ir brangesnė logistika. Rinka ypač jautriai reaguoja į rizikas Hormūzo sąsiauryje, kuri yra viena svarbiausių pasaulio naftos ir dalies naftos produktų eksporto arterijų, todėl bet koks neapibrėžtumas šioje zonoje greitai atsispindi energijos kainose ir pristatymo terminuose.
Brangstanti energija tiesiogiai didina gamybos ir transporto savikainą, o tai statybų grandinėje persiduoda nuo gamintojo iki rangovo. „Fletcher Building“ viešai nurodė, kad per metus sunaudoja apie 36 mln. litrų kuro, todėl net nedideli degalų kainų svyravimai tokio masto organizacijai reiškia reikšmingą papildomą išlaidų eilutę.
Europoje kaštų riziką pabrėžia ir Jungtinės Karalystės plėtotojai: „Barratt Redrow“ išlaikė finansines prognozes, tačiau perspėjo, kad artimiausiais metais medžiagų kainos gali pastebimai augti. Bendrovė taip pat rengia apie 115 mln. eurų vertės taupymo programą, siekdama sušvelninti brangesnės energijos ir tiekimo grandinės trikdžių poveikį.
JAV analitikai taip pat fiksuoja statybinių medžiagų brangimo tendencijas, o papildomas rizikos veiksnys yra naftos kainos šuoliai. Jei energijos žaliavų kainos išliks aukštos, tai įprastai reiškia ne tik brangesnes medžiagas, bet ir didesnes viso projekto išlaidas, nes pabrangsta transportavimas, sandėliavimas, gamyba ir rangos darbai.
Praktiškai tai gali virsti dvigubu efektu: vystytojams ir rangovams sudėtingiau tiksliai planuoti biudžetus, o užsakovams didėja rizika susidurti su sutarčių indeksavimu ar poreikiu peržiūrėti projekto apimtį. Jei geopolitinė įtampa užsitęs, įmonės tikėtina dažniau fiksuos kainas trumpesniam laikotarpiui ir akcentuos alternatyvių tiekimo šaltinių paiešką.
Rinkos dalyviai pabrėžia, kad statybų kainų dinamika priklausys nuo to, kaip greitai stabilizuosis energijos ir žaliavų tiekimas, bei nuo transporto maršrutų saugumo. Kol šie veiksniai išlieka neaiškūs, statybų sektorius ruošiasi ilgesniam nepastovumo laikotarpiui.
Šaltiniai:
https://www.eia.gov/energyexplained/oil-and-petroleum-products/world-oil-transit-chokepoints.php
https://www.iea.org/reports/oil-market-report
https://www.barrattdevelopments.co.uk/investors/results-and-presentations
https://www.fletcherbuilding.com/investors/
Leave a Reply