Kinijoje, Čiandao ežere, narai aptiko po vandeniu pasislėpusį istorinį miestą Ši Čengą, dažnai vadinamą Liūto miestu. Skaičiuojama, kad šiai vietovei yra apie 600 metų, o kai kurių miesto sluoksnių ištakos siejamos ir su ankstesniais laikotarpiais. Mokslininkus labiausiai nustebino ne pats faktas, kad miestas atsidūrė po vandeniu, o tai, kaip gerai jis išsilaikė.
Ši Čengas istoriniuose šaltiniuose minimas kaip svarbus regiono administracinis ir prekybinis centras, o per skirtingas dinastijas jis buvo plečiamas bei perstatomas. Mieste formavosi aiški urbanistinė struktūra su vartais, gatvėmis, šventyklomis ir visuomeniniais pastatais. Dėl to povandeninis radinys šiandien suteikia retą galimybę pažvelgti į tradicinės kinų architektūros ir miesto planavimo raidą.
Miestas, užlietas dėl užtvankos
Ši Čengas nedingo dėl gamtinės katastrofos ar staigaus potvynio. Jis buvo sąmoningai užlietas 1959 metais, kai, statant hidroelektrinę, buvo suformuotas Čiandao ežeras. Vandeniui kylant, pastatai buvo palaipsniui apsemti, todėl dalis konstrukcijų nepatyrė tokio staigaus griuvimo, koks dažnai ištinka apleistas antžemines gyvenvietes.
Šiandien miestas yra maždaug 40 metrų gylyje, todėl į jį gali patekti tik patyrę narai ar specialias ekspedicijas organizuojantys tyrėjai. Būtent sudėtingas pasiekiamumas ilgą laiką lėmė, kad ši vieta plačiau netyrinėta, o išsamiau apie ją pradėta kalbėti tik XXI amžiaus pradžioje.
Kuo stebina išlikę ornamentai
Didžiausia Ši Čengo vertė yra išlikimo būklė: vandens aplinka čia suveikė kaip savotiškas apsauginis sluoksnis. Po vandeniu nėra tiesioginio vėjo, ultravioletinių spindulių ir staigių temperatūros svyravimų poveikio, kurie įprastai spartina akmens bei medžio irimą. Dėl to narai fiksuoja aiškiai matomus architektūrinius elementus, kurių detalumas antžeminėse griuvėsiuose dažnai būna prarastas.
Aprašymuose minimi akmeniniai vartai, arkos, laiptai ir net ištisos gatvių atkarpos. Ant sienų ir fasadų aptinkami reljefai bei ornamentai, tarp jų drakonų ir feniksų motyvai, būdingi tradicinei kinų ikonografijai. Tokie elementai tyrėjams svarbūs ne tik estetiškai, bet ir kaip duomenys, leidžiantys tiksliau datuoti statybų etapus bei suprasti miesto socialinę ir religinę aplinką.
Ši Čengas neretai lyginamas su legendine Atlantida, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra mitas, o dokumentuotas modernios infrastruktūros projektų padarinys. Dėl išskirtinės būklės miestas pritraukia mokslininkus, dokumentalistus ir nardymo entuziastus, o kartu kelia klausimus apie povandeninio paveldo apsaugą: kuo daugiau lankytojų, tuo didesnė rizika pažeisti trapias detales.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti, kaip dideli energetikos projektai XX amžiuje pakeitė ištisų regionų kultūrinį kraštovaizdį. Ši Čengo atvejis tampa pavyzdžiu, kaip po vandeniu gali „užsikonservuoti“ ištisas miestas, išlaikydamas vertingą informaciją apie praeities kasdienybę, valdyseną ir architektūrą.
„Vos panėrę aptikome miesto išorinę sieną ir kaip įrodymą iškėlėme plytą“, – sakė vietos turizmo atstovas.
Šaltiniai:
– https://dailygalaxy.com/2026/04/divers-found-lost-city-intact-under-lake/
– https://whc.unesco.org/en/tentativelists/state=cn
Leave a Reply