Miestai vis dažniau susiduria su dviem priešingomis klimato realijomis: staigiomis liūtimis ir ilgais sausros tarpsniais. Kai per smarkų lietų vanduo greitai nubėga į lietaus nuotekų tinklus, viešosios erdvės vėliau greičiau įkaista, o želdiniai ima džiūti.
Į šią problemą dėmesį atkreipė Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkai, sukūrę substratą, kuris gali kaupti lietaus vandenį ir kartu sudaryti sąlygas augalams augti. Sprendimas paremtas statybų atliekomis, todėl vienu metu taikosi ir į vandens sulaikymo, ir į atliekų panaudojimo uždavinius.
Pasak tyrėjų, geriausiai pasiteisino smulkintas plytų arba mergelio (kalkingo nuogulingo) gruzo mišinys su kompostu. Tokia sudėtis leidžia sulaikyti didžiąją dalį kritulių ir palaipsniui juos atiduoti aplinkai, kai prasideda sausesnis laikotarpis.
„Parodėme, kad tokiame kompozite sulaikoma iki maždaug 95 proc. lietaus vandens, o esant mažiems krituliams šis rodiklis gali kilti iki 100 proc.“, – sakė Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Miroslavas Želazny.
Kitas svarbus elementas yra kompostas, kuris šiame mišinyje veikia ne vien kaip „priedas“ augalams. Mokslininkai pabrėžia, kad jis aprūpina organine medžiaga, maisto medžiagomis ir palaiko mikroorganizmų veiklą, bet neturi pabloginti substrato laidumo vandeniui.
„Komposto užduotis yra tiekti organinę medžiagą ir maisto medžiagas, kurios palaiko augalų vystymąsi ir dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą, nepabloginant substrato pralaidumo. Taip substratas veikia ne tik kaip vandens talpykla, bet ir kaip terpė, palaikanti filtracinius ir biologinius procesus“, – sakė Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkė Anna Bojarczuk.
Substratas projektuojamas taip, kad jame galėtų augti augalai, ypač atsparesnės rūšys, galinčios ištverti sudėtingesnes miesto sąlygas. Kaip vieną pavyzdžių tyrėjai mini čiobrelius, kurie gali būti tinkami želdinant sausresnes, labiau įkaistančias vietas.
Tyrėjų teigimu, sukurti kompozitai vandenį išlaiko ilgiau nei dalis įprastų sodininkystėje naudojamų sprendimų. Pavyzdžiui, keramzitas sukauptą drėgmę atiduoda greičiau, todėl ilgų laikotarpių be lietaus metu jis gali būti mažiau efektyvus.
Mokslininkai viliasi, kad vandens akumuliavimo sprendimai, paremti statybų atliekomis ir vietinėms sąlygoms tinkančiais augalais, galėtų tapti platesnių miesto planavimo priemonių dalimi. Tokie sprendimai paprastai siejami su lietaus vandens valdymu vietoje, mažesne apkrova nuotekų infrastruktūrai ir stabilesnėmis sąlygomis želdiniams.
Šaltiniai:
– https://zielona.interia.pl/przyroda/news-wynalazek-polakow-duze-oszczednosci-zatrzymuje-wode-lepiej-niz-keramzyt,nId,23330045
– https://www.uj.edu.pl/
Leave a Reply