Buvęs Italijos premjeras ir akademikas Enrico Letta perspėja, kad Europos Sąjungos bendroji rinka, kadaise tapusi integracijos varikliu, šiandien nebepajėgia užtikrinti konkurencingumo. Jo teigimu, atotrūkis nuo JAV ir Kinijos didėja, o geopolitinė realybė per tris dešimtmečius pasikeitė iš esmės.
Letta parengė Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai užsakytą ataskaitą apie bendrosios rinkos ateitį. Joje teigiama, kad 1993 metais sukurta sistema buvo pritaikyta kitokiam pasauliui, todėl reikalingas naujas šuolis, apimantis ne tik prekybą, bet ir strategines investicijas bei inovacijas.
„Pradedu nuo labai ryškaus raudono signalo: atotrūkis nuo JAV didėja“, – sakė E. Letta.
Kur stringa konkurencingumas
ES bendroji rinka tradiciškai remiasi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. Tačiau, anot Lettos, praktikoje Europa vis dar susiduria su fragmentacija ten, kur globalioje konkurencijoje lemia mastas ir greitis.
Jis išskiria tris sritis, kuriose integracija, jo vertinimu, nepakankama: energetiką, finansines paslaugas ir telekomunikacijas. Ypač telekomunikacijų sektoriuje Europos rinką silpnina didelis operatorių skaičius ir nacionalinės ribos, todėl įmonėms sunkiau konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.
Ne mažiau problemų kelia ir finansų rinkų susiskaidymas. Lettos argumentas paprastas: kai kapitalas ir investicijos juda lėčiau, inovatyvūs verslai rečiau užauga iki pasaulinio lygio, o dalis ambicingų projektų natūraliai migruoja ten, kur finansavimo ekosistema gilesnė.
Siūlo taupymo ir investicijų sąjungą
Vienas centrinių Lettos siūlymų – taupymo ir investicijų sąjunga, kuri sustiprintų privataus kapitalo vaidmenį finansuojant Europos prioritetus, įskaitant perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Jis pabrėžia, kad be aiškaus atsakymo, kaip bus apmokėta transformacija, socialinė įtampa tik augs.
Letta atkreipia dėmesį, kad taisyklės ir skirtingos nacionalinės teisinės sistemos dažnai tampa kliūtimi mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didelės bendrovės gali samdyti teisininkų komandas ir prisitaikyti, tačiau mažesniems verslams veikla keliose šalyse neretai virsta brangiu ir lėtu procesu.
„Idėja tokia: nuo teisinės aplinkos pradėti kurti pagrindinį raktą, savotišką universalų leidimą, vieną teisinę sistemą“, – sakė E. Letta.
Penktosios laisvės idėja
Ryškiausia ataskaitos mintis – penktoji laisvė, kuri apimtų mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. Lettos teigimu, būtent žinių ekonomika šiandien lemia valstybių gerovę, o Europa privalo sukurti sąlygas, kad idėjos ir talentai galėtų augti čia, o ne išvyktų į JAV.
Kaip pavyzdį jis akcentuoja medicinos mokslo pažangą, kai atviresnė prieiga prie tyrimų publikacijų ir duomenų leidžia greičiau kurti sprendimus ir išvengti dubliavimo. Tai, jo vertinimu, mažina kaštus ir spartina proveržius, todėl bendrosios rinkos logika turėtų apimti ir žinių bei inovacijų apykaitą.
Lettos siūlymai įsipina į platesnę ES diskusiją apie konkurencingumą, pramonės politiką ir kapitalo rinkų stiprinimą. Klausimas, ar valstybės narės sutars dėl gilesnės integracijos, išliks vienu svarbiausių artimiausio politinio ciklo išbandymų.
Šaltiniai:
– https://www.consilium.europa.eu/media/ny3j24sm/much-more-than-a-market-report-by-enrico-letta.pdf
– https://www.consilium.europa.eu/en/infographics/30-years-of-the-eu-single-market/
– https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/en/content/eu-single-market
Leave a Reply