Technologijų milžinė „Meta“ patvirtino kurianti vidinį darbuotojų veiksmų stebėjimo įrankį, kuris fiksuotų klavišų paspaudimus ir pelės judesius darbo kompiuteriuose. Šie duomenys būtų naudojami DI modeliams treniruoti, teigiama apie projektą informavusiuose vidiniuose pranešimuose.
Remiantis žiniasklaidos paskelbta informacija, tarp stebimų vietų minimi Google, LinkedIn ir Wikipedia, taip pat kitos plačiai naudojamos paslaugos bei programėlės. Anksčiau viešai nebuvo skelbta, kad stebėjimo sąraše galėtų atsidurti ir tokios platformos kaip „GitHub“, „Slack“ ar „Atlassian“ įrankiai.
Kas yra MCI ir kam to reikia
„Meta“ vidinis įrankis, vadinamas Modelių galimybių iniciatyva, siejamas su bendrovės pastangomis paspartinti generatyvaus DI ir vadinamųjų agentų kūrimą. Tokie agentai turėtų gebėti atlikti kompiuterines užduotis panašiai kaip žmogus, pavyzdžiui, naršyti meniu, spausti mygtukus ar pildyti laukus.
Bendrovės atstovas patvirtino projektą ir aiškino, kad modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės iš tikrųjų dirba kompiuteriu. Pasak jo, planuojama rinkti būtent įvesties signalus, o ne bet kokiu tikslu sekti darbuotojų produktyvumą.
„Jei kuriame agentus, padedančius žmonėms kasdienėse užduotyse kompiuteriu, mūsų modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės juo naudojasi: pelės judesių, paspaudimų, naršymo meniu“, – sakė „Meta“ atstovas.
Darbuotojų baimės: slaptažodžiai ir jautrūs duomenys
Vidiniuose pokalbiuose dalis „Meta“ darbuotojų tokį rinkimą apibūdino kaip keliantį nerimą dėl privatumo ir galimo jautrių duomenų nutekėjimo. Tarp dažniausiai minimų rizikų įvardijami slaptažodžiai, konfidenciali informacija apie naujų produktų kūrimą ar asmeniniai duomenys, galintys pasirodyti ekrane.
Vidiniame memorandume, kuriuo bandyta nuraminti darbuotojus, nurodyta, kad sistema esą matytų tik ekrano turinį taip, kaip jį tuo metu mato pats darbuotojas, bet neskaitinėtų failų ar priedų. Taip pat teigiama, jog numatytos priemonės, kurios turėtų neleisti DI modeliui „išmokti“ atsitiktinai užfiksuotų asmens duomenų.
„Meta“ vidiniuose paaiškinimuose darbuotojams buvo akcentuota ir praktinė taisyklė: jei žmogus nenori, kad asmeniniai dalykai patektų į fiksuojamą ekrano vaizdą, jis neturėtų tvarkyti asmeninių reikalų darbiniame kompiuteryje. Vis dėlto toks argumentas ne visiems atrodo pakankamas, nes net ir dirbant išimtinai darbo užduotis ekrane gali atsirasti jautrios informacijos.
Platesnis kontekstas: DI lenktynės ir kontrolės klausimai
Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI, o ypač į sprendimus, galinčius automatizuoti biuro ir programavimo darbus. Tokiems modeliams svarbu ne tik tekstas ar kodas, bet ir praktinė sąveika su programomis, todėl vis dažniau kalbama apie „kompiuterio naudojimo“ duomenų rinkimą.
Kartu auga spaudimas aiškiai apibrėžti ribas tarp modelių mokymo ir darbuotojų stebėsenos. Europoje darbuotojų ir asmens duomenų apsaugos praktika paprastai vertinama itin griežtai, todėl panašūs projektai dažnai sulaukia klausimų dėl proporcingumo, skaidrumo, duomenų minimizavimo ir realios kontrolės, kokie duomenys renkami ir kiek laiko saugomi.
Kol kas neaišku, ar „Meta“ viešai pateiks išsamų stebimų programų ir svetainių sąrašą, kokios konkrečios apsaugos priemonės taikomos bei kaip bus tikrinama, kad surinkta informacija nebūtų panaudota kitais tikslais. Taip pat lieka neatsakyta, ar darbuotojams bus suteikta galimybė realiai atsisakyti tokio rinkimo, jei jų funkcijos nesusijusios su DI modelių testavimu ar mokymu.
Vienas dalykas aiškus: DI agentų era verčia bendroves ieškoti duomenų, kurie atspindi realų darbą kompiuteriu, tačiau tokie sprendimai neišvengiamai kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad inovacijos neperžengtų darbuotojų privatumo ribų.
Šaltiniai:
– https://www.reuters.com/sustainability/boards-policy-regulation/meta-start-capturing-employee-mouse-movements-keystrokes-ai-training-data-2026-04-21/
– https://www.cnbc.com/2026/04/21/meta-is-tracking-employee-keystrokes-on-google-linkedin-wikipedia-as-part-of-ai-training-initiative.html
Leave a Reply