Nauji didelės apimties moksliniai duomenys rodo, kad net trumpos kasdienės pėsčiųjų išvykos gali būti susijusios su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Tyrėjai pabrėžia, jog pradėti galima nuo paprasto tikslo – apie 20 minučių ėjimo per dieną.
Tyrimas, kuriuo remiantis pateikiamos išvados, apėmė daugiau nei 755 000 žmonių ir truko apie dešimt metų. Toks stebėjimo mastas leidžia patikimiau įvertinti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir ilgalaikės sveikatos rodiklių, nors tai nėra tiesioginis priežasties ir pasekmės įrodymas.
Kokia vėžio rizika mažėja?
Duomenys rodo, kad didesnis įprastinis fizinis aktyvumas siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika. Pavyzdžiui, kepenų vėžio rizika, priklausomai nuo aktyvumo lygio, buvo mažesnė maždaug iki 18 proc. tiek vyrams, tiek moterims.
Moterims taip pat stebėtas ryšys su krūties vėžio rizika: apie 2,5 valandos aktyvumo per savaitę siejosi su maždaug 6 proc. mažesne rizika, o apie 5 valandos per savaitę – iki 10 proc. mažesne rizika.
Inkstų vėžio atveju skirtinguose aktyvumo lygiuose fiksuotas rizikos mažėjimas maždaug 11–18 proc. Vyrams pastebėta, kad žarnyno vėžio rizika gali būti mažesnė apie 14 proc., o moterims gimdos vėžio rizika – apie 18 proc.
Kodėl padeda paprastas ėjimas?
Specialistai aiškina, kad reguliari vidutinio intensyvumo veikla veikia keliais mechanizmais. Judėjimas padeda palaikyti sveikesnę kūno masę, gerina medžiagų apykaitą ir mažina lėtinio uždegimo požymius, kurie siejami su įvairiomis ligomis.
Be to, fizinis aktyvumas gali palankiai veikti hormonų balansą ir imuninės sistemos veiklą. Šie veiksniai laikomi svarbiais bendrai sveikatai ir gali prisidėti prie mažesnės kai kurių vėžio formų rizikos.
Kiek judėti, kad būtų naudos?
Tyrėjai pabrėžia, kad nebūtina imtis intensyvaus sporto ar sudėtingų programų. Paprastos, reguliarios, vidutiniu tempu atliekamos pėsčiųjų išvykos daugeliui žmonių yra realiausia ir lengviausiai įgyvendinama pradžia.
Jei pavyksta palaipsniui didinti aktyvumą iki kelių valandų per savaitę, nauda gali būti dar didesnė. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame gyvenime, kai daugelis daug laiko praleidžia sėdėdami, o bendras kasdienis judėjimas sumažėjęs.
Svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nėra vienintelė vėžio prevencijos priemonė ir nepakeičia gydytojų rekomendacijų ar patikrų. Vis dėlto kasdienis ėjimas yra paprastas įprotis, kuris gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos ir ilgalaikės sveikatos.
„Nebūtina sportuoti iki išsekimo: nuoseklus, kasdienis judėjimas, net ir trumpas, yra prasmingas žingsnis sveikatos link“, – akcentuoja specialistai.
Šaltiniai:
– https://www.cancer.org/cancer/risk-prevention/diet-physical-activity/physical-activity-and-cancer.html
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
– https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/index.htm
Leave a Reply