Mokslininkai pirmą kartą sudarė itin ilgą Madagaskaro klimato įrašą, apimantį daugiau nei 700 metų. Tam jie pasitelkė pietvakarių Madagaskare augančius baobabus, kurių mediena saugo cheminių pokyčių pėdsakus, susijusius su drėgnais ir sausais laikotarpiais.
Tyrėjai paėmė mėginius iš keturių senų baobabų viename sausiausių salos regionų. Analizuodami medienoje užfiksuotus anglies izotopų santykius ir suderindami juos su radiokarboniniu datavimu, jie atkūrė kritulių kaitą maždaug nuo 1300 metų.
Kaip baobabai fiksuoja sausrą
Metodas remiasi tuo, kad sausrų metu medžiai taupo vandenį ir kitaip reguliuoja dujų apykaitą, todėl jų audiniuose padidėja sunkesnio anglies izotopo dalis. Drėgnais metais šis signalas būna silpnesnis, tad susidaro savotiškas atgal veikiantis kritulių matuoklis.
Gautas vaizdas rodo, kad klimatas regione kito ryškiai ir netikėtai dinamiškai. Drėgniausias laikotarpis fiksuotas maždaug 1350–1450 metais, o tarp 1600 ir 1750 metų išsiskyrė ilgas, išskirtinai sausas etapas.
Ryškus lūžis nuo XVIII amžiaus
Nuo XVIII amžiaus iki šių dienų matomas ilgalaikis kritulių mažėjimo trendas, galintis turėti didelę įtaką vandens prieinamumui, žemės ūkiui ir ekosistemų stabilumui. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais klimato kintamumas regione didėjo, todėl šiuolaikiniai svyravimai gali būti staigesni nei daugumoje ankstesnių šimtmečių.
Siekiant įvertinti, ar signalas atspindi vien tik orų kaitą, duomenys palyginti su augalų žiedadulkių, nuosėdų ir gaisrų pėdsakų analize netoliese esančiose pelkėtose teritorijose. Rezultatai rodo, kad klimato pokyčiai sutapo su ekosistemų transformacijomis ir žmogaus veiklos pėdsakais, o istorinis Madagaskaro kraštovaizdis buvo įvairesnis, nei dažnai manyta anksčiau.
Kodėl šie duomenys svarbūs dabar
Madagaskaras laikomas regionu, kuriame ilgalaikių, aukštos raiškos klimato duomenų trūksta, todėl prognozuoti ateities scenarijus sudėtinga. Iki šiol dažniau remtasi stalagmitais urvuose, ežerų nuosėdomis ar žiedadulkėmis, tačiau tokie archyvai ne visada leidžia taip tiksliai atsekti metų ar dešimtmečių kaitą.
Naujas baobabų „archyvas“ gali padėti tikslinti klimato modelius ir planuoti prisitaikymo priemones, ypač vandens ūkio ir žemės ūkio srityse. Ilgas istorinis fonas leidžia aiškiau atskirti natūralius svyravimus nuo šiuolaikinių pokyčių, kurie, šylant klimatui, gali kelti vis didesnę sausrų riziką.
Šaltiniai:
– https://theconversation.com/madagascars-ancient-baobabs-store-700-years-of-climate-secrets-what-they-reveal-279387
Leave a Reply