Naftos kainos kyla ketvirtą dieną: JAV ir Irano ginčas dėl Ormūzo sąsiaurio kelia įtampą

Naftos kainos pasaulio biržose kyla ketvirtą prekybos sesiją iš eilės, investuotojams vertinant augančią geopolitinę riziką Persijos įlankoje. Didesnį kainų spaudimą kelia JAV ir Irano įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos prekybos „butelio kaklelių“.

Prekybos metu JAV etaloninės WTI naftos kaina priartėjo prie maždaug 90 eurų už barelį ribos, o „Brent“ viršijo 95 eurus už barelį. Per kelias pastarąsias sesijas „Brent“ šoktelėjo dviženkliu tempu, o rinkoje sustiprėjo vadinamoji rizikos premija, kai kaina kyla ne dėl paklausos, o dėl tiekimo sutrikimų baimės.

Kas kelia kainas dabar?

Rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skiria JAV ir Irano santykiams bei signalams dėl karinių ir politinių sprendimų regione. Žinios apie tęsiamą spaudimą Iranui ir griežtesnes priemones jūrų transporto atžvilgiu didina nuogąstavimus, kad bet koks incidentas galėtų paveikti naftos ir naftos produktų srautus.

„Kuo ilgiau išlieka rizika Ormūzo sąsiauriui, tuo daugiau kainose atsiras papildomos įtampos premijos“, – sakė BOK Financial Securities vyresnysis viceprezidentas Dennisas Kissleris.

Ormuīzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra, todėl bet kokie trikdžiai čia iškart persiduoda pasaulinei kainodarai. Per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis jūriniu keliu gabenamos naftos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, todėl jautrumas naujienoms iš regiono tradiciškai išlieka labai aukštas.

Ekonominės pasekmės: nuo degalų iki infliacijos

Ilgesnis naftos brangimas paprastai į rinką ateina keliais kanalais: pirma, brangsta degalai ir logistika, antra, didėja gamybos sąnaudos, trečia, auga infliacijos rizika. Dėl to centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas, o tai slopintų ekonomikos augimą.

Europos rinkai svarbus ir dyzelino bei kitų distiliatų kainų jautrumas, nes jie tiesiogiai veikia transporto sektorių. Jei nafta išliktų brangi, tikėtinas spaudimas tiek vartotojams, tiek verslui, ypač sektoriuose, kurių kaštų struktūroje didelę dalį sudaro energija ir pervežimai.

JAV atsargų signalai ir eksporto įtaka

Kainų dinamiką papildo ir JAV energetikos statistika. JAV Energetikos departamentas pranešė, kad žaliavinės naftos atsargos per savaitę padidėjo maždaug 1,93 mln. barelių iki 465,73 mln. barelių ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų.

Tuo pat metu benzino atsargos sumažėjo apie 4,57 mln. barelių, o distiliatų atsargos krito maždaug 3,43 mln. barelių. Tokia kombinacija rinkoje dažnai interpretuojama kaip signalas, kad vartojimas ir perdirbtų produktų paklausa išlieka tvirta, net jei žaliavos atsargos laikinai didėja.

JAV bendras naftos ir naftos produktų eksportas, skaičiuojant kartu, pasiekė naują rekordą – apie 12,9 mln. barelių per dieną. Rinkos tai vertina kaip veiksnį, kuris gali iš dalies amortizuoti galimus tiekimo trikdžius iš Persijos įlankos, tačiau kartu tai reiškia, kad bet koks geopolitinis šokas greitai persiduotų ir produktų kainoms.

Artimiausiu metu naftos kainoms didžiausią įtaką darys žinios iš Artimųjų Rytų, taip pat signalai apie transporto saugumą regione ir naujausi JAV atsargų bei eksporto duomenys. Jei įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio mažėtų, dalis rizikos premijos galėtų išsikvėpti, tačiau kol kas rinka išlieka jautri bet kokiai eskalacijai.

Šaltiniai:

– https://www.eia.gov/petroleum/supply/weekly/

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.reuters.com/world/middle-east/