Vieną dieną lengvai tampate kompanijos centru, o kitą norisi tylos ir kuo mažiau kontaktų. Psichologijoje toks derinys dažnai apibūdinamas kaip ambivertiškumas, kai žmogus turi ir ekstraversijos, ir intraversijos bruožų. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių nepatenka į kraštutinumus, o yra arčiau šios skalės vidurio.
Ekstraversija ir intraversija plačiai prigijo po Carlo Gustavo Jungo darbų, kai asmenybės skirtumai imti sieti su energijos kryptimi: į išorę arba į vidų. Šiuolaikiniai asmenybės modeliai šią idėją papildo, pabrėždami, kad ekstraversija yra tęstinė dimensija, o ne dvi griežtos „stovyklos“. Dėl to ambivertiškumas dažnai nėra išimtis, o gana įprastas profilis.
Kaip atpažinti ambivertą?
Ambivertas paprastai geba būti socialus, tačiau jam nereikia nuolatinės stimuliacijos ir nuolatinio bendravimo. Tokiam žmogui būdinga, kad po intensyvių susitikimų ar renginių atsiranda aiškus poreikis atsitraukti ir atgauti jėgas vienumoje. Kartu jis dažniausiai ne vengia žmonių, o tiesiog dozuoja bendravimą pagal savijautą.
Dažnas požymis yra lankstus bendravimo stilius: vienose situacijose ambivertas aktyviai kalba, veda diskusiją ar pristatymą, kitose daugiau klauso ir renkasi gilesnį pokalbį vietoj paviršutiniško small talk. Kartais aplinkiniai tokį žmogų apibūdina kaip subalansuotą ir lengvai prisitaikantį, nes jis gali būti ir lyderis, ir stebėtojas.
Stiprybės ir rizikos kasdienybėje
Ambivertiškumo stiprybė yra gebėjimas greitai persijungti pagal aplinkybes: prireikus įsitraukti į komandinį darbą, o vėliau produktyviai dirbti individualiai. Dėl šios priežasties ambivertai dažnai sėkmingai jaučiasi ten, kur reikia ir ryšio su žmonėmis, ir struktūruoto mąstymo. Tai gali būti projektų valdymas, konsultavimas, mokymas, komunikacija ar klientų aptarnavimas.
Vis dėlto lankstumas kartais kainuoja. Ambivertams gali būti sunkiau aiškiai „pasirinkti pusę“ konfliktinėse situacijose, nes jie gerai mato skirtingų pozicijų argumentus ir siekia kompromiso. Kita rizika yra perdegimas, kai socialiai aktyvūs laikotarpiai tęsiasi per ilgai, o poilsis ir tyla atidedami.
Kodėl tai gali padėti darbe?
Darbo aplinkoje ambivertai dažnai pasižymi stipriu balansu tarp įtikinėjimo ir klausymo. Plačiai cituojamas pardavimų tyrimas yra parodęs, kad geriausi rezultatai neretai siejami ne su kraštutine ekstraversija, o su vidutiniu ekstraversijos lygiu, kai žmogus geba ir aktyviai vesti pokalbį, ir išgirsti kliento poreikį. Tokia laikysena padeda išvengti dominavimo, bet kartu neleidžia pokalbiui išsikvėpti.
Kasdieniame gyvenime ambivertui svarbiausia tampa savistaba: kada energiją kelia žmonės, o kada jos sumažėja. Jei pastebite, kad po susitikimų norisi tylos, tai nėra prieštaravimas jūsų socialumui, o signalas pasirūpinti atsigavimu. Toks sąmoningas ritmas leidžia išnaudoti abi puses ir jaustis stabiliau.
„Daugelis žmonių nėra nei gryni intravertai, nei gryni ekstravertai, o yra arčiau vidurio“, – pabrėžiama šiuolaikiniuose asmenybės tyrimuose, nagrinėjančiuose ekstraversiją kaip kontinuumą.
Ambivertiškumas nereiškia neapsisprendimo ar nenuoseklumo. Tai gali būti prisitaikymo strategija, ypač pasaulyje, kuriame vieną dieną reikia aktyviai komunikuoti, o kitą susikaupti ir dirbti giliai. Tylos ir bendravimo pusiausvyra čia tampa ne silpnybe, o praktiniu įgūdžiu.
Šaltiniai:
– https://www.apa.org/topics/personality/introversion-extraversion
– https://dictionary.apa.org/extraversion
– https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S009265661200060X
– https://www.britannica.com/science/extraversion
Leave a Reply