Panikos ataka dažnai prasideda staiga ir gali užklupti net tada, kai žmogus nejaučia aiškios priežasties nerimauti. Dėl stiprių fizinių pojūčių ji neretai palaikoma gyvybei pavojinga būkle, pavyzdžiui, infarktu ar dusimo epizodu.
Dažniausi požymiai yra staigus, smarkiai padažnėjęs širdies plakimas, dusulio jausmas ir įspūdis, kad nepavyksta įkvėpti pilnai. Taip pat gali spausti krūtinę, išmušti karščio ar šalčio bangos, atsirasti gausus prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas ar nemalonus pojūtis pilve.
Kas vyksta organizme?
Tokius simptomus dažnai sukelia suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema, kuri įjungia kovok arba bėk reakciją. Organizmas mobilizuojasi tarsi grėsmė būtų reali, nors iš tiesų ją sukelia staigus nerimo šuolis.
Ne mažiau intensyvūs gali būti ir psichologiniai požymiai: stipri baimė, įsitikinimas, kad tuoj prarasite kontrolę, nualpsite ar mirsite. Kai kuriems pasireiškia depersonalizacija, kai atrodo, kad atsitraukiate nuo savęs ar aplinkos, lyg viskas vyktų ne su jumis.
Kiek trunka panikos ataka?
Dažniausiai panikos ataka trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, dažnai apie 5–20 minučių. Simptomai paprastai pasiekia piką per pirmas 10 minučių ir vėliau po truputį silpnėja.
Vis dėlto nerimas gali užsitęsti ilgiau, ypač jei baimė dėl pačių simptomų maitina naują nerimo bangą arba jei žmogus ilgiau lieka padidintos įtampos būsenoje. Kartais žmonės ima pastebėti pasikartojančius trigerius, pavyzdžiui, stresą keliančius susitikimus ar tam tikras viešas erdves.
Pirmoji pagalba sau
Per priepuolį svarbiausia sulėtinti kvėpavimą ir sugrąžinti dėmesį į kūną. Gali padėti lėtas, tolygus kvėpavimas, kai mintyse skaičiuojate įkvėpimą ir iškvėpimą, pavyzdžiui, iki penkių.
Naudingi ir įžeminimo metodai, kai sąmoningai sutelkiate dėmesį į pojūčius: atsiremiate pėdomis į žemę, prisiliečiate prie vėsaus paviršiaus, įvardijate aplink matomus daiktus. Jei užplūsta nerealumo jausmas, gali padėti šaltas vanduo ant rankų.
Vieni žmonės geriau reaguoja į racionalizavimą, kai sau primena, kad tai nerimo reakcija ir ji praeis. Kitiems veiksmingiau leisti bangai praeiti nesipriešinant, pavyzdžiui, atsisėsti ramiau, verkti ar paprašyti, kad kas nors pabūtų šalia.
Ką daryti, jei priepuolį matote šalia?
Jei panikos ataką patiria kitas žmogus, didžiausią įtaką turi jūsų ramus elgesys. Jei patys pradėsite panikuoti, įtampa tik sustiprės, todėl svarbu kalbėti lėtai ir užtikrintai.
Padeda paprasti orientacijos klausimai apie vietą ir laiką, taip grąžinant žmogų į dabartį. Jei jis sutinka, gali pagelbėti švelnus, bet tvirtas fizinis kontaktas, pavyzdžiui, prilaikyti ranką ar apkabinti per pečius.
Svarbu nebagatelizuoti patirties ir nesakyti, kad nieko nėra ar tuoj praeis, nes žmogui pojūčiai tuo metu atrodo visiškai realūs. Vietoj to verta pasakyti: „Aš esu šalia“, „Tu nesi vienas“, „Pabūsiu su tavimi tiek, kiek reikės“.
Po priepuolio naudinga pailsėti, atsigerti vandens ir suvalgyti ką nors lengvo. Jei panikos atakos kartojasi, trukdo kasdienybei ar kelia stiprią baimę dėl sveikatos, verta pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu, kad būtų įvertinta situacija ir parinkta pagalba.
Šaltiniai:
– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK430973/
– https://www.nhs.uk/mental-health/conditions/panic-disorder/
– https://www.apa.org/topics/anxiety/panic-disorder
Leave a Reply