Daugelis grįžę iš parduotuvės pirkinius kuo greičiau sudeda į šaldytuvą, manydami, kad taip elgiasi teisingai. Tačiau higienos specialistai primena, jog pakuotė nebūtinai yra švari vien todėl, kad atrodo nauja, sausa ir sandariai uždaryta.
Kol produktas pasiekia jūsų virtuvę, jis gali būti liestas daugybę kartų ir keliauti per bendras surfaces: lentynas, kasos juostą, krepšius ar vežimėlius. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pabrėžia, kad netinkama rankų higiena didina tikimybę mikrobus pernešti ant dažnai liečiamų daiktų.
Nešvarūs ne tik vežimėliai
Parduotuvėje užtenka kelių sekundžių, kad mikrobai atsidurtų ant rankų ir vėliau ant pakuočių: žmonės kosėja, čiaudi, liečia veidą, tada paima produktą ir padeda jį atgal. CDC aiškina, kad kvėpavimo takų lašeliai ir neplautos rankos yra vieni pagrindinių būdų, kaip užkratas plinta kasdienėje aplinkoje.
Tyrimuose, kuriuose vertinta pirkinių vežimėlių tarša, nustatyta, kad ant jų dažnai aptinkamos žarnyno bakterijų grupės, siejamos su fekaline tarša. Tai nereiškia, kad kiekvienas kontaktas baigsis susirgimu, bet rodo, kodėl vežimėlių rankenos ir vaikų sėdynės nėra neutralios, „švarios“ vietos.
Didžiausia bėda – kryžminė tarša
Praktikoje svarbiausia ne sterilizuoti kiekvieną pakuotę, o suvaldyti kryžminę taršą, kai mikrobai pernešami nuo žalio maisto ar nešvarių paviršių ant jau paruošto valgyti maisto. Jungtinės Karalystės Maisto standartų agentūra (Food Standards Agency) akcentuoja, kad daugiausia problemų kyla, kai žalia mėsa, paukštiena ar žuvis liečiasi su kitais produktais, pjaustymo lentelėmis, stalviršiais ar šaldytuvo paviršiais.
Ypač rizikinga, kai pakuotės su žalia paukštiena ar mėsa yra pažeistos arba apibėgusios sultimis. Tyrimai rodo, kad mėsos sultys apsipirkimo metu gali patekti ant kitų pakuočių, pirkėjų rankų, daugkartinių maišelių ir vėliau persikelti į virtuvę, užteršdamos stalviršius bei kitus produktus.
Kada pakuotes verta nuvalyti?
Dezinfekcinės servetėlės ar drėgnas nuvalymas labiausiai pasiteisina ant kietų, uždarų paviršių, pavyzdžiui, stiklainių, skardinių, butelių ar plastikinių dėžučių. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) atkreipia dėmesį, kad dezinfekcijai svarbus kontakto laikas: paviršius turi išlikti drėgnas tiek, kiek nurodo priemonės gamintojas.
Tai reiškia, kad labai greitas perbraukimas servetėle dažnai labiau ramina psichologiškai nei užtikrina realų poveikį. Todėl racionaliausia pasirinkti tik tas pakuotes, kurios galėjo turėti daugiau kontakto su nešvariais paviršiais, arba kurios buvo laikomos greta žalios mėsos ir paukštienos.
Kasdienėje rutinoje daug efektyviau veikia paprastos taisyklės: nusiplaukite rankas iškart grįžę namo, žalią mėsą ir paukštieną laikykite atskirai, o daugkartinius maišelius reguliariai skalbkite. Tokie įpročiai mažina riziką, kad kartu su pirkiniais į šaldytuvą ir virtuvę persikels ligas sukeliantys mikroorganizmai.
Šaltiniai:
– https://www.cdc.gov/clean-hands/data-research/facts-stats/handwashing-facts.html
– https://www.cdc.gov/respiratory-viruses/prevention/cover-coughs-sneezes.html
– https://www.food.gov.uk/safety-hygiene/cross-contamination
– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15000267/
– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22575072/
– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24698680/
– https://www.epa.gov/coronavirus/about-list-n-disinfectants-coronavirus-covid-19-0
Leave a Reply