Archeologai senovės Hippos mieste, netoli Tiberiados ežero, aptiko radinių, kurie gali iš esmės patikslinti ankstyvosios krikščionybės ritualų vaizdą. Bizantinės katedros griuvėsiuose identifikuotas krikštyklų kompleksas ir paslaptingas marmurinis artefaktas, kurio paskirtį mokslininkai aiškina vis tiksliau.
Katedra buvo sugriauta 749 metais per stiprų žemės drebėjimą, o vėliau užklota griuvėsių sluoksniu. Tyrėjų teigimu, būtent ši katastrofa pavertė vietą savotiška laiko kapsule, leidžiančia atkurti religinio gyvenimo detales, kurios įprastai būtų pradingusios.
Žemės drebėjimo palikta laiko kapsulė
Kasdienės archeologinės detalės šioje vietoje įgauna neįprastą svorį, nes po griuvėsiais išliko ir pastato struktūros, ir liturginio inventoriaus fragmentai. Haifos universiteto komandos ataskaitoje pabrėžiama, kad tokios sąlygos leidžia tiksliau sieti radinius su konkrečiomis erdvėmis ir jų funkcijomis.
Daugiausia diskusijų sukėlė nedidelis marmuro blokas su trimis vienodomis įdubomis. Iš pradžių jis priminė romėniškus prekyboje naudotus matavimo stalus, tačiau išsami analizė parodė, kad forma ir dekoras neatitinka tipinių tokio tipo objektų.
Marmuro blokas ir trys įdubos
Šiuo metu tikėtina hipotezė sieja marmuro bloką su krikšto apeigomis, konkrečiai su šventųjų aliejų laikymu. Ankstyvojoje krikščionybėje aliejai buvo svarbūs kelių etapų ritualuose, siejamuose su apsivalymu, dvasine apsauga ir palaiminimu, todėl trys vienodos įdubos gali rodyti skirtingoms apeigų dalims naudotas medžiagas.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dekoratyvūs motyvai ir vienodas įdubų dydis labiau dera prie liturginės, o ne ūkinės paskirties. Jei interpretacija pasitvirtins, tai reikštų, kad Hippos bendruomenė galėjo praktikuoti sudėtingesnę, kelių pakopų krikšto tvarką, nei iki šiol dažnai numanoma remiantis vien rašytiniais šaltiniais.
Du baptisterijai vienoje šventovėje
Ne mažiau išskirtinis ir pats architektūrinis sprendimas: katedroje aptikti du atskiri baptisterijai, tai yra krikšto patalpos. Bizantiniu laikotarpiu daugumoje žinomų bažnyčių būdavo viena tokia erdvė, todėl Hippos atvejis laikomas retu ir reikšmingu.
Didysis baptisterijus, kaip nurodo tyrėjai, turėjo vandens tiekimo sistemą vadinamajam gyvajam vandeniui, o tai sufleruoja iškilmingesnes ir labiau struktūruotas apeigas. Mažesnė patalpa galėjo būti skirta kitai grupei, pavyzdžiui, vaikams, arba leisti vykdyti kelis ritualus lygiagrečiai augant bendruomenei.
Be marmuro bloko, komplekse rasta ir kitų liturginių radinių: masyvus relikvijorius bei puošnus bronzinis žvakidės fragmentas. Jų buvimas leidžia svarstyti, kad krikšto erdvė buvo susijusi ne tik su iniciacijos ritualais, bet ir su kankinių kultu bei relikvijų pagerbimu.
Archeologai pabrėžia, kad Hippos radiniai gali paskatinti peržiūrėti pernelyg supaprastintas ankstyvosios krikščionybės praktikų interpretacijas. Dvigubas baptisterijų kompleksas ir tikėtina aliejų laikymo įranga rodo didesnę regioninę įvairovę ir dinamišką apeigų raidą, nei kartais leidžia manyti išlikę tekstai.
„Šie radiniai leidžia naujai pažvelgti į tai, kaip įvairiai galėjo atrodyti krikšto apeigos ir su jomis susijęs liturginis gyvenimas“, – teigiama tyrėjų publikacijoje.
Šaltiniai:
– https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/00310328.2026.2634232
Leave a Reply