Suomija perspėja dėl šešėlinio laivyno tanklaivių Baltijoje: įgulos be kvalifikacijos, pavojingi kursai

Suomijos pakrančių apsauga įspėja, kad Baltijos jūroje daugėja incidentų, susijusių su vadinamosios šešėlinės laivyno tanklaiviais. Pasak pareigūnų, dalis šių laivų plaukioja su prastai parengtomis įgulomis, o tai didina avarijų ir galimo naftos išsiliejimo riziką jautriose akvatorijose, įskaitant Suomijos įlanką.

Suomijos pakrančių apsaugos gelbėjimo padaliniui vadovaujantis Jukka-Pekka Lumilahti viešai apibūdino situacijas, kai tarnyboms teko reaguoti nedelsiant. Jo teigimu, kai kurie atvejai rodo ne tik technines problemas, bet ir elementarios navigacijos bei budėjimo drausmės trūkumą.

„Vienu atveju pakrančių apsauga turėjo pasiųsti sraigtasparnį pažadinti miegančią tanklaivio įgulą, kuri neatsakė į iškvietimus. Jūrininkai pabudo tik tada, kai pareigūnai jau buvo laive“, – sakė Jukka-Pekka Lumilahti.

Kitu atveju tanklaivis, pasak Suomijos pareigūnų, plaukė tiesiai į vieną iš salų Suomijos įlankoje ir kursą pakeitė tik po radijo ryšio su pakrančių apsauga. Tokie epizodai, anot pareigūnų, ypač pavojingi siauruose farvateriuose ir salynų zonose, kur klaida gali baigtis susidūrimu ar užplaukimu ant seklumos.

Kas yra šešėlinis laivynas?

Šešėliniu laivynu paprastai vadinami senesni naftą ir naftos produktus gabenantys laivai, kurie dažnai veikia per sudėtingas nuosavybės grandines, keičia vėliavas, o jų draudimas ir techninė priežiūra kelia klausimų. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą šis reiškinys tapo vienu iš būdų palaikyti rusiškos naftos eksportą, nepaisant tarptautinių ribojimų, todėl Baltijoje tokių reisų padaugėjo.

Jukka-Pekka Lumilahti taip pat atkreipė dėmesį į įgulų pasirengimą. Jo vertinimu, daliai jūrininkų trūksta tradicinės navigacijos įgūdžių, o tai ypač pavojinga, kai sutrinka šiuolaikinės sistemos arba reikia greitai priimti sprendimus prasto matomumo sąlygomis.

„Kai dauguma nebežino tradicinių navigacijos metodų, tik nedaugelis sugeba pasiekti reikiamą vietą be skaitmeninių žemėlapių“, – sakė Jukka-Pekka Lumilahti.

GPS trikdžiai ir incidentų rizika

Papildomu iššūkiu Suomijos tarnybos įvardija GPS signalų trikdymą, kurį sieja su Rusijos naudojamomis elektroninės kovos priemonėmis regione. Tokie trikdžiai gali lemti navigacijos klaidas, ypač jei įgulos prastai pasirengusios dirbti su alternatyviais orientavimosi metodais ir procedūromis.

Didžiausia Suomijos institucijų ir aplinkosaugos organizacijų baimė yra didelis naftos išsiliejimas, kuris galėtų greitai paveikti salynus ir pakrantes. Todėl Helsinkyje veikianti Johno Nurmineno fondas inicijavo praktines priemones, skirtas greitesniam reagavimui į galimą taršą.

Numatoma, kad ant salyno uolų bus tvirtinami specialūs tvirtinimo taškai, skirti greitai pritaisyti priešnaftines užtvaras. Suomija, kaip nurodo šalies institucijos, jau turi daugiau nei 100 kilometrų tokių užtvarų, kurios gali padėti riboti teršalų plitimą.

Koks tanklaivių srautas Suomijos įlankoje?

Suomijos pakrančių apsauga taip pat skelbia, kad tanklaivių judėjimas Suomijos įlankoje grįžo į ankstesnį lygį po laikino sumažėjimo, siejamo su intensyvesniais Ukrainos dronų smūgiais Rusijos naftos uostams. Kasdien į Sankt Peterburgo kryptį, Suomijos pareigūnų teigimu, plaukia nuo 5 iki 10 tanklaivių.

Vienas toks laivas gali gabenti labai didelius naftos ar naftos produktų kiekius, todėl net ir vienas rimtesnis incidentas būtų reikšmingas tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu. Dėl to Suomijos institucijos ragina išlaikyti didelį budrumą, gerinti stebėseną ir pasirengimą avarijoms, ypač vertinant senesnių laivų techninę būklę bei įgulų kompetencijas.

Šaltiniai:

– https://www.reuters.com/world/europe/russias-shadow-fleet-oil-tankers-what-why-do-they-matter-2024-02-12/

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions-against-russia/

– https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/Default.aspx