Tatry Bielskie garsėja laukine gamta, aštresnėmis viršūnėmis ir žolėtais šlaitais, tačiau čia daug lengviau rasti ramesnių maršrutų nei labiausiai lankomose Aukštųjų Tatrų vietose. Vienas tokių pasirinkimų – mėlynasis takas iš Jaworzyna Tatrzańska į Przełęcz pod Kopą, dažnai rekomenduojamas ieškantiems vaizdų be didelių spūsčių.
Perėjimas iki perėjos paprastai skaidomas į kelis aiškius etapus: nuo starto iki Polana pod Muraniem, vėliau iki Wąska Bramka, o tada – į Przełęcz pod Kopą. Bendras maršruto ilgis siekia apie 18 km, o kelionei pirmyn ir atgal dažniausiai prireikia maždaug 7 valandų, priklausomai nuo tempo ir sustojimų.
Nors takas laikomas gana švelniu ir tinkamu platesniam žygeivių ratui, bendra įkalnių suma siekia apie 899 m. Dalis kelio veda atviresnėmis atkarpomis, todėl saulėtą dieną gali prireikti apsaugos nuo saulės ir pakankamo vandens, o esant permainingiems orams verta įsivertinti vėjo bei matomumo rizikas.
Pakeliui žygeiviai dažnai mini Koperszadzki Potok slėnio atkarpas, medinius tiltelius ir plačias atviras pievas, kurios primena buvusias ganyklas. Dėl tokio kraštovaizdžio ir tolygaus reljefo šis maršrutas neretai pasirenkamas kaip alternatyva labiau perpildytiems Tatrų taškams, o esant geroms sąlygoms gali tikti ir šeimoms su vaikais.
Ką pamatyti ir kur tęsti žygį
Przełęcz pod Kopą gali būti ne tik tikslas, bet ir starto taškas ilgesnei dienai kalnuose. Iš perėjos galima jungtis su raudonuoju taku Szeroka Przełęcz kryptimi, taip pat planuoti išėjimus į vietoves, iš kurių atsiveria vaizdai į Wielki Biały Staw apylinkes.
Ištvermingesni žygeiviai dažnai svarsto tęsinį iki Wyżnia Przełęcz pod Kopą, nes iš aukštesnių vietų atsiveria platesnė panorama į Tatry Bielskie ir Aukštuosius Tatrus. Geromis oro sąlygomis išryškėja tokie taškai kaip Jagnięcy Szczyt, Koperszadzka Grań, Hawrań ir Płaczliwa Skała.
Kodėl Tatry Bielskie tokie ramūs?
Tatry Bielskie yra visiškai Slovakijos pusėje ir sudaro apie 9 proc. viso Tatrų masyvo ploto, todėl vien jau mastelis lemia mažesnius srautus. Prie ramybės prisidėjo ir istorinis veiksnys: dalis įdomiausių šios dalies takų buvo uždaryti turizmui XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o kai kurie maršrutai vėliau grąžinti žygeiviams tik po kelių dešimtmečių.
Nors aprašomas maršrutas nėra laikomas techniškai sudėtingu, į kalnus nereikėtų išeiti nepasiruošus: 18 km atstumas ir beveik 900 m sukilimo pareikalauja ištvermės. Planuojant žygį verta pasitikrinti orų prognozę, įvertinti dienos šviesos trukmę ir laikytis vietinių Slovakijos Tatrų nacionalinio parko taisyklių.
Šaltiniai:
– https://mapy.dennikn.sk/
– https://pl.wikipedia.org/wiki/Tatry_Bielskie
– https://www.tanap.sk/navstevny-poriadok/
Leave a Reply