Mitybos pokyčiai dažnai siejami su griežtomis taisyklėmis, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad didžiausią naudą gali duoti paprasti ir nuoseklūs įpročiai. Vienas jų – reguliariai įtraukti į racioną riešutus.
JAV mokslininkai iš Dana-Farber Cancer Institute ir Yale School of Medicine analizavo daugiau kaip 800 III stadijos storosios žarnos vėžiu sirgusių pacientų duomenis po operacijos ir chemoterapijos. Tyrime pastebėta, kad tie, kurie riešutus valgė bent du kartus per savaitę, turėjo 42 proc. didesnes galimybes išvengti ligos atsinaujinimo ir 57 proc. didesnį bendrą išgyvenamumą nei valgę retai.
Kurie riešutai svarbiausi?
Ne visi produktai, kasdienėje kalboje vadinami riešutais, vertinami vienodai. Daugiausia dėmesio moksliniuose darbuose dažniausiai skiriama vadinamiesiems medžių riešutams, tarp jų migdolams, graikiniams, lazdyno riešutams, anakardžiams ir pekanams.
Šie riešutai išsiskiria palankiu maistinių medžiagų deriniu: juose gausu skaidulų, nesočiųjų riebalų ir mikroelementų. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda siejama su kuo mažiau apdorotais riešutais, be pridėtinės druskos ar cukraus.
Kaip riešutai veikia žarnyną?
Vienas svarbiausių komponentų yra maistinės skaidulos, kurios padeda palaikyti normalų tuštinimąsi ir skatina palankių žarnyno bakterijų augimą. Būtent mikrobiota pastaraisiais metais vis dažniau siejama ne tik su virškinimo komfortu, bet ir su imuniteto veikla bei uždegimo procesų reguliavimu.
Mokslinėje literatūroje mikrobiotos disbalansas siejamas su didesne kai kurių lėtinių ligų rizika, o mityba laikoma vienu svarbiausių veiksnių, galinčių ją keisti. Riešutai, turintys skaidulų ir bioaktyvių junginių, gali prisidėti prie palankesnės mikrobiotos sudėties.
Ne tik skaidulos: riebalai, antioksidantai, mikroelementai
Riešutuose esantys nesočieji riebalai siejami su palankesniais uždegimo žymenimis, o tai aktualu kalbant apie lėtines būkles, kai organizme ilgą laiką išlieka žemo laipsnio uždegimas. Kartu riešutai suteikia antioksidantų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą – vieną iš mechanizmų, siejamų su ląstelių pažaida.
Be to, riešutuose yra vitamino E, magnio ir cinko, kurie svarbūs audinių atsikūrimui ir imuninės sistemos funkcijoms. Šios medžiagos ypač aktualios atsigavimo laikotarpiu, tačiau jų nauda paprastai siejama su ilgalaikiu, o ne momentiniu vartojimu.
Svarbu pabrėžti, kad net ir labai subalansuota mityba nepakeičia medicininio gydymo, ypač onkologinių ligų atveju. Vis dėlto vis daugiau tyrimų rodo, kad mityba gali būti reikšminga pagalbinė grandis gydymo metu ir po jo, o įpročiai, kuriuos žmogus gali kontroliuoti, prisideda prie kasdienės savijautos.
Praktiniu požiūriu dažnai minimas paprastas tikslas – dvi porcijos riešutų per savaitę. Tai gali būti sauja migdolų kaip užkandis ar riešutų priedas prie košės, salotų ar jogurto, tačiau svarbiausia yra reguliarumas ir saikas, nes riešutai yra kaloringi.
Jei žmogus turi alergijų, virškinimo sutrikimų ar laikosi gydytojo paskirtos dietos, dėl riešutų kiekio ir rūšies verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Renkantis produktą, dažniausiai rekomenduojama teikti pirmenybę natūraliems, nesūdytiems riešutams.
Šaltiniai:
– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28267803/
– https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/nuts-for-the-heart/
– https://www.nhs.uk/live-well/eat-well/food-types/different-types-of-food/fat-nutrition/
Leave a Reply