Vis daugiau tai turi savyje: kaip atpažinti narcizišką sutrikimą ir apsaugoti santykius

Narciziškas asmenybės sutrikimas dažniausiai siejamas su nuolatiniu poreikiu būti žavimam, perdėtu savo svarbos jausmu ir silpnesne empatija. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien nemalonus charakterio bruožas, o ilgalaikis elgesio ir mąstymo modelis, galintis griauti santykius, darbą ir savijautą.

Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostikos sistemoje DSM-5 šis sutrikimas priskiriamas vadinamajai B grupei, kuriai būdingas emocijų nepastovumas, impulsyvumas ir konfliktai. Dėl to šalia narciziškų bruožų neretai matomas demonstratyvumas, jautrumas kritikai ir stiprus dėmesio poreikis.

Kaip tai pasireiškia kasdienybėje?

Žmonės, turintys ryškių narciziškų bruožų, linkę sureikšminti pasiekimus, nuolat tikėtis išskirtinio dėmesio ir pripažinimo. Kito žmogaus sėkmė gali kelti pavydą ar pyktį, o kritika priimama kaip asmeninis puolimas, net jei ji pagrįsta.

Santykiuose tai dažnai virsta kontrole, menkinimu ir kaltės jausmo primetimu partneriui. Artimieji pasakoja, kad ilgainiui ima abejoti savimi, jaučiasi izoliuojami nuo draugų ar šeimos, o jų poreikiai ir ribos nuvertinami.

Kada bruožai tampa sutrikimu?

Narciziškos tendencijos gali būti dalis įprasto asmenybės brendimo, ypač paauglystėje ar jauno suaugusiojo amžiuje, kai formuojasi savivertė. Tačiau jei grandioziškumas, empatijos stoka ir nuolatinis pranašumo poreikis tampa nuolatiniu modeliu ir trukdo kasdieniam funkcionavimui, tai jau laikoma rimtu signalu kreiptis pagalbos.

DSM-5 nurodo, kad diagnozė suaugusiajam svarstoma tada, kai pasireiškia keli nuolatiniai požymiai, tokie kaip grandioziškumo jausmas, fantazijos apie neribotą sėkmę ar grožį, tikėjimas savo išskirtinumu, nuolatinis susižavėjimo poreikis, privilegijų laukimas, kitų išnaudojimas, empatijos stoka, pavydas ir arogantiškas elgesys.

Kodėl santykiai su narcisistu tokie sekinantys?

Specialistai pabrėžia, kad vienas skaudžiausių aspektų yra emocinis ciklas, kai partneris tai idealizuojamas, tai nuvertinamas. Ilgainiui žmogus gali patirti nuolatinę įtampą, savivertės kritimą, nerimą ar net depresijos simptomus, ypač jei santykiuose vyrauja menkinimas ir gasdinimas palikti.

Kai kuriems asmenims, ypač patiriant stiprius socialinius ar santykių konfliktus, gali pasireikšti depresinės būsenos. Literatūroje taip pat minimi trumpi psichoziniai epizodai, susiję su dideliu atotrūkiu tarp to, kaip žmogus save mato, ir to, kaip jį vertina aplinkiniai, nors tai nėra dažniausias scenarijus.

Be vadinamojo grandiozinio narcizizmo, aprašomas ir jautrus narcizizmas, kai išoriškai žmogus gali atrodyti uždaresnis, nepasitikintis, greičiau įsižeidžiantis. Tokie asmenys kartais dažniau ryžtasi ieškoti pagalbos, nes jų vidinė įtampa ir pažeidžiamumas labiau trikdo kasdienį gyvenimą.

Diagnozę nustato gydytojas psichiatras, o gydymo pagrindas paprastai yra psichoterapija. Jos metu mokomasi atpažinti disfunkcinius santykių modelius, stiprinti empatiją, reguliuoti emocijas ir kurti realesnį savęs vertinimą.

Jei įtariate, kad gyvenate su žmogumi, turinčiu ryškių narciziškų bruožų, svarbu nepamiršti savo saugumo ir ribų. Specialistai rekomenduoja ne tik skatinti kreiptis pagalbos, bet ir pačiam ieškoti konsultacijos, ypač jei jaučiate menkinimą, izoliuojančią kontrolę ar nuolatinį kaltės primetimą.

Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad narciziškas asmenybės sutrikimas gali pasireikšti keliems procentams populiacijos, dažnai minimi skaičiai iki maždaug 6 proc. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad vien pavieniai bruožai dar nereiškia sutrikimo, o savidiagnostika gali klaidinti, todėl tiksliausiai situaciją įvertina psichikos sveikatos specialistas.

Šaltiniai:

– https://www.psychiatry.org/psychiatrists/practice/dsm

– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK556001/

– https://icd.who.int/en