Socialinių tinklų slinkimas daugybei žmonių tapo automatiniu įpročiu: ryte telefonas tik pramerkus akis, vakare dar vienas trumpas patikrinimas ir staiga praeina valanda. Vis dažniau pastebima, kad po tokio „poilsio“ ne atsipalaiduojama, o jaučiamas nuovargis, dirglumas ir išsikrovimas.
Šį reiškinį aiškina neuromokslų tyrimai: socialiniai tinklai ir trumpo formato vaizdo įrašai remiasi kintamo atlygio principu, kai smegenys nuolat tikisi dar vieno įdomaus klipo ar pranešimo. Tokios mikro „atlygio“ akimirkos siejamos su dopamino sistema, kuri dalyvauja motyvacijos, mokymosi ir atlygio laukimo procesuose.
Dopaminas pats savaime nėra blogis, tačiau nuolatinis, greitas ir dažnas dirgiklių srautas gali skatinti įprotį vis ieškoti naujo stimulo. Dėl to kasdienės veiklos, reikalaujančios pastangų ir dėmesio, gali atrodyti mažiau patrauklios, o susikaupimas trumpėti.
Kodėl nuo to pavargstame?
Trumpi vaizdo įrašai, pranešimai ir patiktukai veikia kaip dažni dėmesio perjungimai. Psichologijos tyrimuose dėmesio fragmentacija siejama su prastesne savijauta ir didesniu subjektyviu nuovargiu, nes smegenys nuolat „perkraunamos“ nauja informacija.
Priklausomybių medicinos specialistė Anna Lembke viešai yra pabrėžusi, kad išmanieji įrenginiai gali priminti nuolatinį mažų stimulų tiekimą, kuris skatina dar dažnesnį grįžimą prie ekrano. Ši mintis dažnai cituojama kalbant apie tai, kodėl po ilgo slinkimo žmonės jaučiasi ne pailsėję, o išsekę.
Kas yra lėta dopamina?
Pastaruoju metu ypač tarp Z kartos populiarėja idėja, vadinama lėta dopamina. Tai nėra medicininė terapija ar „detoksas“, o elgsenos kryptis, kuri siūlo mažinti greitus, nuolatinius dirgiklius ir grįžti prie veiklų, kurios atlygį suteikia lėčiau, bet tvariau.
Praktikoje tai dažniausiai reiškia sąmoningas ribas telefonui, pranešimų mažinimą ir daugiau laiko veikloms, kuriose reikia pastangų: sportui, pasivaikščiojimams, skaitymui, mokymuisi, kūrybai, pokalbiams gyvai. Tikslas yra ne „atsisakyti dopamino“, o sumažinti nuolatinį trumpalaikį stimulų srautą.
Ar tai iš tiesų veikia?
Tyrimai rodo, kad sumažinus socialinių tinklų naudojimą daliai žmonių gerėja savijauta, mažėja nerimas ir depresijos simptomai, ypač jei slinkimas pakeičiamas aktyvia veikla ir miego higiena. Vis dėlto poveikis nėra vienodas visiems: svarbu, ką tiksliai pakeičia laikas be ekrano ir kiek nuosekliai laikomasi ribų.
Ekspertai dažniausiai rekomenduoja pradėti nuo paprastų žingsnių: išjungti nereikalingus pranešimus, nusistatyti aiškius laikus socialiniams tinklams, nenešti telefono į lovą ir susikurti rutiną, kuri „užpildo“ tarpus be automatinio slinkimo. Jei jaučiamas stiprus kompulsinis poreikis tikrinti ekraną ar tai ima trukdyti darbui, mokslams ir santykiams, verta pasitarti su sveikatos specialistais.
Lėtos dopamino idėja iš esmės siūlo paprastą kryptį: mažiau greitų impulsų ir daugiau veiklų, kurios grąžina dėmesio kontrolę. Z kartai, užaugusiai su algoritmų srautu, tai tampa ne nostalgija, o praktiniu bandymu sumažinti skaitmeninę perkrovą.
Šaltiniai:
– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7963461/
– https://jamanetwork.com/journals/jamapediatrics/fullarticle/2782796
– https://www.theguardian.com/society/2021/sep/04/anna-lembke-dopamine-nation-interview
– https://www.apa.org/monitor/2020/04/cover-kids-screens
Leave a Reply