Europos Parlamente bręsta aštri kova dėl vadinamojo „Pagaminta Europoje“ principo, kuris galėtų pakeisti, kam ES viešuosiuose pirkimuose teikiama pirmenybė strateginiuose sektoriuose. Prancūzijos liberalų europarlamentaras Christophe’as Grudleris teigia, kad siūlomos taisyklės neturi apimti per plataus ne ES šalių rato.
Pasak jo, Europos Komisijos svarstoma „europinės pirmenybės“ idėja turėtų būti taikoma atsargiau, nes priešingu atveju ES signalas investuotojams ir pramonei būtų pernelyg išplautas. Daugiausia diskusijų kyla dėl švarių technologijų, automobilių ir energijai imlių pramonės šakų, tokių kaip plieno ir aliuminio gamyba.
Kas turėtų patekti į „Pagaminta Europoje“?
C. Grudleris siūlo remtis geografiniu artumu ir realia rinkų abipusiškumo logika, o ne bendra „bendraminčių partnerių“ etikete. Jo vertinimu, pagrindinis ratas turėtų apimti Europos ekonominės erdvės valstybes, kurios jau yra glaudžiai integruotos į ES vidaus rinką.
„Komisijos pasirinkimas yra labai silpnas. Jis atspindi visiškai pasenusį požiūrį į prekybos politiką“, – sakė C. Grudleris.
Europarlamentaras akcentuoja Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, o Šveicariją vadina logiška kandidate dėl seniai veikiančių viešųjų pirkimų susitarimų. Jungtinės Karalystės atveju, anot jo, sprendimai po „Brexit“ turėtų būti vertinami atskirai, įskaitant finansinės naudos ES aspektą.
Kodėl tai tapo politiniu konfliktu?
Šis klausimas Briuselyje skelia valstybes į dvi stovyklas. Vienoje pusėje yra platesnį apibrėžimą remiantys politikai, tarp jų dažniau minimos Vokietija ir Šiaurės šalys, kitoje pusėje – siauresnės „Pagaminta Europoje“ interpretacijos šalininkai, kuriuos dažniau sieja Prancūzijos pozicija.
Ginčo esmė – kaip suderinti ES pramonės apsaugą su atviros prekybos įsipareigojimais ir tiekimo grandinių realybe. Viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos svertų sričių, todėl net ir riboti kriterijų pokyčiai gali perstumdyti užsakymus, investicijas ir gamybos vietą.
Signalas JAV ir Kinijai
C. Grudleris atvirai sako, kad iniciatyva yra atsakas į pasaulinę konkurenciją, ypač iš JAV ir Kinijos. Jo argumentas – ES pernelyg ilgai rėmėsi prielaida, kad atviros rinkos automatiškai reikš sąžiningą konkurenciją, tačiau praktikoje tai ne visada pasitvirtina.
„Kai amerikiečiai įvedė „Buy American“ principą, jie nesirūpino, ar tai įtemps ryšius su Europa. Tam tikru momentu turime nustoti būti naivūs“, – sakė C. Grudleris.
Kinija, kaip pažymima diskusijose dėl pasiūlymo, jau išreiškė nepritarimą galimiems ribojimams, kurie mažintų jos galimybes dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investicijose. Kritikai Europoje tuo metu kelia klausimą dėl perteklinių gamybos pajėgumų tam tikruose sektoriuose, subsidijų ir konkurencijos sąlygų.
Derybos Europos Parlamente tik įsibėgėja, o galutinis rezultatas priklausys nuo to, kiek ambicingai ES ryšis apibrėžti, kas laikoma „europietišku“ sprendimu. Nuo šių taisyklių gali priklausyti ne tik pirkimų kryptis, bet ir tai, kur Europoje bus kuriamos darbo vietos bei kokiu tempu vyks pramonės transformacija.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/made-in-europe-law-should-be-limited-to-geographically-close-countries-leading-mep-says
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/industrial-plan-green-deal_en
https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/public-procurement_en
Leave a Reply