Neformaliame Europos Sąjungos vadovų susitikime Kipre Ukraina vėl iškėlė narystės klausimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai atmetė idėją apie „simbolinę“ integraciją. Jo teigimu, Kyjivui reikia realaus derybų pagreitinimo ir aiškaus kelio į visateisę narystę, o ne politinių gestų.
Šis susitikimas išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo ilgametis ES sprendimus blokavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Po politinių pokyčių Budapešte atsivėrė daugiau erdvės susitarimams, o tai leido ES lyderiams lengviau judėti tiek dėl finansinės paramos Ukrainai, tiek dėl tolesnių sprendimų Rusijos atžvilgiu.
Kas yra derybų klasteriai?
ES plėtros procese derybos suskirstytos į vadinamuosius klasterius, kurie apima konkrečias politikos sritis ir reformų paketus. Atidarius klasterius, valstybė kandidatė pradeda detalias derybas dėl teisės aktų perėmimo, institucijų stiprinimo ir praktinio įgyvendinimo, todėl tai laikoma vienu svarbiausių realios pažangos etapų.
V. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau įvykdė būtinus kriterijus, kad būtų atverti derybų klasteriai. Kartu jis pabrėžė, kad ES turi priimti sprendimus, atitinkančius karo realybę ir Ukrainos vaidmenį ginant Europos saugumą.
„Ukrainai nereikia simbolinės narystės Europos Sąjungoje. Ukraina gina save ir tikrai gina Europą, o ne simboliškai – žmonės iš tiesų žūsta“, – sakė V. Zelenskis.
90 mlrd. eurų paskola ir veto pabaiga
Susitikimo fone ES patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kai Vengrija atsisakė veto. Šis sprendimas vertinamas kaip svarbus signalas rinkoms ir Kyjivui, nes suteikia papildomų finansinių resursų valstybės funkcijoms užtikrinti ir atsparumui kare su Rusija didinti.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES siekia didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai, o Ukrainai teikiama parama bus tęsiama. Tuo pat metu lyderiai aptarė ir naują sankcijų paketą, kuriame numatyti apribojimai su Rusija siejamoms finansų struktūroms ir vadinamajam šešėliniam laivynui.
„Kol Rusija didina agresiją, mes didiname paramą drąsiai Ukrainos tautai, kad Ukraina galėtų gintis, ir darome spaudimą Rusijos karo ekonomikai“, – sakė U. von der Leyen.
Daugiau nei Ukraina: Iranas, energetika ir gynyba
Lyderiai Kipre daug dėmesio skyrė ir situacijai Artimuosiuose Rytuose, ypač augančiai įtampai su Iranu bei jos poveikiui energetikos rinkoms. Aptartos Europos Komisijos pristatytos priemonės, kurios turėtų amortizuoti tiekimo sutrikimų rizikas, tačiau neformaliame formate konkrečių sprendimų nebuvo priimta.
Dar vienas jautrus klausimas buvo ES sutarties 42.7 straipsnis, numatantis tarpusavio pagalbą gynybos atveju. Diskusijos sustiprėjo dėl incidentų regione ir dėl to, kad Kipras nėra tarp NATO 5 straipsnio apsaugą turinčių valstybių, tačiau dalis šalių vengia signalų, galinčių būti suprasti kaip Europos atsitraukimas nuo NATO.
Galiausiai vadovai grįžo ir prie būsimo septynerių metų ES biudžeto, kur derybos tradiciškai tampa viena sudėtingiausių Bendrijos politinių kovų. Valstybės donorės siekia riboti nacionalinių įnašų augimą, o sprendimą planuojama pasiekti iki 2026 metų pabaigos.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/at-first-summit-without-orban-zelenskyy-rejects-symbolic-eu-membership
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/relations-non-eu-countries/enlargement_en
Leave a Reply