Europos Sąjungos lyderiai po derybų Kipre pareiškė sieksiantys stiprinti saugumo ir ekonominius ryšius su Artimųjų Rytų partneriais bei skatinti diplomatinę Irano karo pabaigą. Pokalbiai vyko vertinant, kaip konfliktas veikia regiono stabilumą ir Europos energetiką, prekybą bei migracijos srautus.
Į Nikosiją atvyko Libano, Egipto, Sirijos ir Jordanijos vadovai, taip pat Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generalinis sekretorius. Susitikimai surengti ES viršūnių susitikimo paraštėse, o pagrindinis akcentas buvo galimos konflikto pasekmės ir atsparumo priemonės.
„Dabartinė padėtis aiškiai parodo, kaip glaudžiai Europos saugumas susijęs su Artimųjų Rytų saugumu, ir kokia svarbi tapo mūsų partnerystė gynybos srityje“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa.
Nors formalių sprendimų nepriimta, ES lyderiai aptarė karo eigą, padėtį Libane ir Persijos įlankos regione bei ekonominį spaudimą Europai. Papildomą įtampą kelia Jungtinių Valstijų veiksmai, ribojantys Irano uostų veiklą, ir Teherano žingsniai, sutrikdę eismą Hormūzo sąsiauryje.
Pasak ES pareigūnų, svarstoma idėja dėl daugianacionalinių pajėgų, kurios galėtų lydėti komercinius laivus ir prisidėti prie jūrinių kelių saugumo Hormūzo sąsiauryje, tačiau planas kol kas yra ankstyvoje stadijoje. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES siekia vengti tiesioginio įsitraukimo į karinius veiksmus, tačiau nori padėti regiono valstybėms, kurias laiko strateginėmis partnerėmis energetikos, migracijos ir skaitmenizacijos srityse.
Sirijos laikinasis prezidentas Ahmed al-Sharaa per susitikimus ragino stiprinti dvišalius ryšius su ES, argumentuodamas, kad tai svarbu pasauliniam saugumui ir tiekimo grandinių stabilumui. Kartu jis paragino tarptautinę bendruomenę aktyviau reaguoti į veiksmus, kurie, jo teigimu, daro žalą Sirijos teritorijoms.
Hormūzo sąsiauris ir kainos Europoje
Vienas jautriausių klausimų tapo augančios energijos kainos, kurias, lyderių vertinimu, skatina sutrikimai Hormūzo sąsiauryje. Tai yra vienas svarbiausių pasaulio energijos prekybos „butelio kakliukų“, per kurį įprastomis sąlygomis gabenama reikšminga dalis pasaulinėje rinkoje parduodamos naftos.
Trikdžiai jūrų kelyje didina tiekimo rizikas, draudimo ir logistikos kaštus, o tai persiduoda į energijos kainas Europoje ir gali kelti infliacijos bei lėtesnio ekonomikos augimo riziką. Dėl šios priežasties ES diskusijose daugiau dėmesio skiriama ne tik trumpalaikėms kainų sušvelninimo priemonėms, bet ir spartesniam priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro mažinimui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad nuo konflikto pradžios Europos išlaidos importuojamam iškastiniam kurui išaugo daugiau kaip 25 000 000 000 eurų, nors realus energijos kiekis nepadidėjo. Jos teigimu, tai išryškina riziką, kai ekonomika pernelyg priklausoma nuo svyruojančių pasaulinių tiekimo maršrutų ir geopolitinių krizių.
Komisija šią savaitę pristatė priemonių kryptis, skirtas suvaldyti kainų šuolius, įskaitant socialines schemas, mokesčių sprendimus ir paramą žaliosioms technologijoms. ES lyderiai taip pat aptarė platesnį bendradarbiavimą su Jordanija, Egiptu, Sirija ir Persijos įlankos valstybėmis, kuris galėtų apimti ir gynybos bei jūrų saugumo dimensiją.
Gynyba, jūrų saugumas ir dronų grėsmė
Von der Leyen nurodė, kad svarstoma, kaip išplėsti bendradarbiavimo formatą, remiantis ES jūrų misijų patirtimi, įskaitant operaciją „Aspides“. Ši ES misija Raudonojoje jūroje pradėta 2024 metais, reaguojant į išpuolių prieš prekybinius laivus riziką regione.
Pasak Komisijos vadovės, dronų ir raketų plitimo grėsmė tampa bendra realybe tiek Europai, tiek Artimiesiems Rytams. Dėl to ES siekia ieškoti labiau struktūruotų būdų didinti gynybos pramonės pajėgumus ir gerinti koordinaciją, kad būtų greičiau reaguojama į regionines krizes, kurios tiesiogiai atsiliepia Europos ekonomikai.
Tuo pat metu ES vadovai akcentuoja, kad diplomatinis kelias išlieka prioritetas, o paliaubos vertinamos kaip galimybė grįžti prie derybų. Vis dėlto bet koks ilgalaikis stabilumas, jų teigimu, priklausys nuo to, ar bus užtikrintas laivybos saugumas, sumažinta eskalacijos rizika ir atkurti patikimi prekybos bei energijos tiekimo maršrutai.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/eu-leaders-vow-to-boost-security-and-economic-ties-with-middle-east-to-minimise-effect-of-iran-war
https://www.consilium.europa.eu/en/press/
https://commission.europa.eu/news_en
Leave a Reply