Estija oficialiai pradėjo valstybės specialųjį teritorijų planavimo procesą, kuriuo siekiama suplanuoti šalies atkarpą Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriuje. Tai tarptautinis projektas, numatantis vandenilio jungtį nuo Suomijos iki Vokietijos, kertant Baltijos šalis ir Lenkiją.
Planavimo etapas turėtų trukti apie trejus metus. Jo metu bus vertinama, ar realu Estijoje įrengti maždaug 250–300 kilometrų požeminio vandenilio vamzdyno ir kokia trasa būtų tinkamiausia.
Numatoma trasa ir poveikis aplinkai
Preliminariai maršrutas būtų formuojamas nuo Latvijos sienos iki šiaurinės Estijos pakrantės, apimant 24 savivaldybes septyniose apskrityse. Projekto rengėjai pabrėžia, kad vandenilio vamzdynas savo principu panašus į požeminius gamtinių dujų vamzdynus.
Po statybos didžioji dalis infrastruktūros liktų po žeme, todėl vizualinis poveikis kraštovaizdžiui būtų ribotas. Taip pat planuojama kiek įmanoma laikytis esamų elektros ir dujų infrastruktūros koridorių, kad naujų žemės paėmimų ir poveikio gamtai būtų mažiau.
Kas įgyvendina projektą ir kokie tikslai
Paraišką teritorijų planui ir strateginiam poveikio aplinkai vertinimui pateikė Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“. Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos prioritetinių energetikos projektų sąrašą, todėl gali pretenduoti į reikšmingą finansinę paramą.
Skelbiama, kad šiuo metu projektui numatytas 50 proc. bendras finansavimas. Galutinis koridorius planuojamas taip, kad jis galėtų pradėti veikti iki 2040 metų.
Ką reikštų koridorius regionui?
Pasiekus pilną pajėgumą, sistema galėtų per metus transportuoti iki 90 teravatvalandžių vandenilio. Toks mastas svarbus ne tik pramonės dekarbonizacijai, bet ir platesniam Europos energetikos saugumui, ypač siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Estijos institucijos taip pat akcentuoja, kad vertinimo laikotarpiu bus tiesiogiai bendraujama su žemės savininkais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, siekiant suderinti trasą ir mažinti konfliktų riziką. Galutiniai sprendimai dėl konkrečių atkarpų priklausys nuo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai procedūrų rezultatų.
„Vandenilis tampa ateities energetikos dalimi, o per Estiją einantis koridorius yra galimybė būti Europos sistemos dalimi ir taip stiprinti regiono energetinį saugumą bei tiekimo patikimumą“, – sakė ekonomikos ir pramonės ministras Erkki Keldo.
„Estijai svarbu būti kuo labiau susietai su draugais ir sąjungininkais, nesvarbu, ar tai būtų energetikos, geležinkelių, jūrų ar oro jungtys“, – pridūrė jis.
Šaltiniai:
https://www.mkm.ee/uudised/riik-algatas-planeeringu-vesinikukoridori-rajamiseks
https://ceenergynews.com/hydrogen/nordic-baltic-hydrogen-corridor-enters-feasibility-phase/
https://ceenergynews.com/hydrogen/nordic-baltic-hydrogen-corridor-granted-pci-status-in-eu/
Leave a Reply