Atšilus orams Kėdainių mieste ir rajone prasidėjo pavasarinė varliagyvių migracija. Šiuo metu varlės ir rupūžės iš žiemojimo vietų sausumoje juda link vandens telkinių, kur netrukus vyksta nerštas. Natūralus gamtos procesas kasmet tampa pavojingas ten, kur varliagyvių keliai sutampa su intensyvesnio eismo atkarpomis.
Didžiausias judėjimas paprastai fiksuojamas drėgnais vakarais ir naktimis, ypač po lietaus, kai oro temperatūra išlieka teigiama. Tokiomis sąlygomis varliagyviai aktyviausi, o vairuotojams juos pastebėti sunkiausia. Dėl to būtent sutemus daugėja pervažiuotų gyvūnų, ypač vietiniuose keliuose prie miškų ir vandens telkinių.
Kur migracija tikėtina labiausiai
Pagal ankstesnius stebėjimus ir gamtinių teritorijų išsidėstymą Kėdainių mieste didesnė varliagyvių migracijos tikimybė siejama su Babėnų miško teritorija ir jo prieigomis, įskaitant vidinius miško keliukus. Taip pat išsiskiria Nevėžio pakrantės, ypač ruožai greta parkų, želdynų ir pėsčiųjų takų.
Daug varliagyvių judėjimo gali būti Smilgos upelio slėnyje ir aplinkinėse žaliosiose zonose, taip pat miesto parkuose bei rekreacinėse vietose, kur yra vandens telkinių ar drėgnų žemumų. Dėmesio verta ir miesto pakraščiuose esanti riba tarp urbanizuotų kvartalų ir gamtinių teritorijų, pavyzdžiui, Vilainių ar Janušavos prieigos.
Rajone didesnė migracijos tikimybė siejama su Dotnuvėlės upės pakrantėmis ir gretimomis laukų bei miškų teritorijomis. Daugiau judėjimo taip pat fiksuojama miškingose vietovėse Josvainių, Šėtos ir kitų seniūnijų ribose, ypač netoli kūdrų, tvenkinių ir melioracijos griovių. Rizikingos ir vietinių bei rajoninių kelių atkarpos, kertančios miškų masyvus ar einančios šalia vandens telkinių.
Ką gali padaryti vairuotojai ir pėstieji?
Kėdainių rajono savivaldybė ragina gyventojus būti atidesnius minėtose vietovėse, ypač sutemus ir naktį. Važiuojant vietiniais keliais prie miškų, vandens telkinių ar želdynų rekomenduojama mažinti greitį ir stebėti kelkraščius, nes varliagyviai dažnai juda grupėmis.
Pastebėjus varliagyvį ant kelio, jį galima atsargiai pernešti tik tada, jei tai nekelia pavojaus eismo saugumui. Svarbu perkelti gyvūną ta kryptimi, kuria jis judėjo, nes grąžintas atgal jis dažnai vėl bandys kirsti kelią. Jei kelias intensyvus, saugiausia yra sulėtinti ir leisti gyvūnui pasišalinti pačiam.
Kodėl varliagyvių apsauga svarbi
Varliagyviai yra reikšminga ekosistemų dalis: jie padeda reguliuoti vabzdžių populiacijas, o jų buožgalviai prisideda prie vandens telkinių ekologinės pusiausvyros. Dalis Lietuvoje gyvenančių rūšių yra saugomos, todėl jų išsaugojimas svarbus ne tik biologinei įvairovei, bet ir teisės aktų prasme.
Pavasarį keliuose kasmet žūsta didelis skaičius varliagyvių, o net nedidelis vairuotojų dėmesio padidinimas gali pastebimai sumažinti nuostolius. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda atsargus važiavimas rizikingomis nakties valandomis ir trumpalaikis greičio sumažinimas ten, kur kelias ribojasi su drėgnomis buveinėmis.
Šaltiniai:
https://www.eea.europa.eu/themes/biodiversity/biodiversity-and-ecosystems/amphibians
https://www.amphibianark.org/amphibians/why-amphibians-matter/
https://www.iucnredlist.org/resources/summary-statistics
Leave a Reply