Stanfordo universiteto tyrėjai praneša aptikę vieną iš galimų mechanizmų, kodėl su amžiumi nyksta sąnarių kremzlė. Eksperimentuose su pelėmis jie siejo kremzlės irimą su baltymu 15-PGDH ir parodė, kad šį baltymą slopinantis junginys gali paskatinti kremzlės atsikūrimo požymius.
Tyrėjų teigimu, 15-PGDH su amžiumi organizme daugėja ir jis slopina signalus, susijusius su audinių atsikūrimu bei uždegimo kontrole. Dėl to buvo patikrinta, ar 15-PGDH gali prisidėti prie osteoartrito, kai dėl mechaninio sąnario streso palaipsniui ardomas kremzlės kolagenas, kyla uždegimas ir skausmas.
Kas pavyko pelėms ir žmogaus audiniams
Senuose graužikuose, kurių kelio kremzlė buvo suplonėjusi, po 15-PGDH inhibitoriaus poveikio fiksuotas kremzlės sustorėjimas. Jaunoms, traumą patyrusioms pelėms tas pats slopinimas padėjo apsaugoti sąnarį nuo tipinių po traumos išsivystančio osteoartrito pokyčių.
Modeliuojant kryžminio kelio raiščio pažeidimą ir vėliau pritaikius gydymą, osteoartritui būdingi pakitimai nesusiformavo taip, kaip įprastai tikimasi tokiuose modeliuose. Tyrėjai taip pat vertino gyvūnų judėjimą ir nurodė, kad gydytos pelės ėjo tolygiau ir labiau apkrovė sužalotą koją, kas siejama su mažesniu skausmu.
Rezultatai buvo tikrinti ir su žmogaus kremzlės mėginiais, paimtais iš pacientų, kuriems atliktos kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Laboratoriniuose bandymuose, slopinant 15-PGDH, stebėti regeneracijos požymiai, o kremzlė tapo standesnė ir rodė mažesnio uždegimo signalus.
„Tai naujas būdas regeneruoti suaugusio organizmo audinius ir jis turi reikšmingą klinikinį potencialą gydant artritą, susijusį su senėjimu ar trauma“, – sakė Stanfordo universiteto mokslininkė Helen Blau.
„Mes ieškojome kamieninių ląstelių, bet akivaizdu, kad jos nedalyvauja. Tai labai jaudina“, – teigė ji.
Pasak komandos, vietoje kamieninių ląstelių svarbiausias vaidmuo gali tekti pačiose kremzlėje jau esančiose ląstelėse – chondrocituose. Jie, slopinant 15-PGDH, esą pereina į funkcionalesnę būseną ir keičia genų raišką taip, kad audinys ima panašėti į sveikesnę, jaunesnę kremzlę.
„Mechanizmas išties įspūdingas ir jis pakeitė mūsų požiūrį į tai, kaip gali vykti audinių regeneracija“, – aiškino ortopedijos mokslininkė Nidhi Bhutani.
Kodėl tai svarbu osteoartritui
Osteoartritas yra dažniausia artrito forma ir viena svarbiausių skausmo bei judėjimo ribojimo priežasčių vyresniame amžiuje. Šiuo metu gydymas dažniausiai apsiriboja simptomų kontrole, kineziterapija, kūno svorio korekcija, vaistais skausmui ir uždegimui mažinti, o pažengusiais atvejais – sąnario endoprotezavimu.
Todėl tyrėjų tikslas, nukreiptas į patį kremzlės nykimo mechanizmą, laikomas perspektyvia kryptimi. Vis dėlto pabrėžiama, kad šie rezultatai dar nereiškia greitai pasirodysiančio gydymo žmonėms, nes iki klinikinės praktikos reikia papildomų saugumo, dozavimo ir veiksmingumo tyrimų.
Kokie galimi kiti proveržiai
Pastaraisiais metais daugėja darbų, bandančių osteoartritą paveikti ne vien mechaniniu būdu, bet ir per sąnario metabolizmą bei uždegimo kelius. Pavyzdžiui, mokslinėje literatūroje aptariama, kad GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip semagliutidas, gali turėti poveikį sąnariams, kuris neapsiriboja vien kūno svorio mažėjimu, nors ši kryptis dar vertinama ir reikalauja daugiau klinikinių įrodymų.
Lygiagrečiai vystomos ir lokalios terapijos, kai į sąnarį leidžiami vaistai su lėto atpalaidavimo sistemomis, siekiant ilgiau išlaikyti veikliąją medžiagą pažeistoje vietoje. Kai kurie tokie projektai remiasi gyvūnų duomenimis ir dar nėra galutinai patvirtinti klinikiniais tyrimais žmonėms.
Stanfordo komandos atveju, kitas logiškas žingsnis būtų klinikiniai tyrimai, kurie leistų įvertinti, ar 15-PGDH slopinimas gali būti saugus ir veiksmingas gydant su amžiumi ar po traumų atsirandantį osteoartritą. Tyrėjai taip pat remiasi ankstesniais bandymais, kuriuose 15-PGDH blokatoriai buvo vertinti kitose indikacijose, ir tai, jų teigimu, gali palengvinti kelią tolesniems tyrimams.
„Įsivaizduokite, kad atauginate esamą kremzlę ir išvengiate sąnario keitimo“, – sakė H. Blau.
Tyrimas publikuotas žurnale Science.
Šaltiniai:
https://www.science.org/doi/10.1126/science.adx6649
https://news.stanford.edu/stories/2025/11/joint-cartilage-aging-osteoarthritis-therapy-research
https://doi.org/10.1038/d41573-025-00209-5
Leave a Reply