Švedijos prokuratūra pareiškė kaltinimus aukšto rango diplomatui, ėjusiam specialiojo pasiuntinio Sirijai pareigas. Pasak tyrėjų, jis neteisėtai laikė įslaptintus dokumentus, kurių paviešinimas ar perdavimas užsienio valstybei galėjo pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui.
Bylos medžiagoje teigiama, kad diplomatas slaptą informaciją gavo eidamas ankstesnes pareigas, tačiau vėliau, neturėdamas leidimo, dokumentus pasiėmė ir laikė savo namuose bei poilsio būste. Prokuratūra akcentuoja, jog kalbama apie aukščiausio slaptumo lygio turinį, todėl netinkamas jo saugojimas vertinamas kaip rizika valstybei.
„Tai labai įslaptinta informacija, kurią kaltinamasis neteisėtai tvarkė, pasiėmė namo ir laikė savo būste bei poilsio namuose“, – sakė prokuroras Mats Ljungqvistas.
Diplomatas buvo sulaikytas 2025 metų gegužę, kai Švedijos saugumo tarnyba SAPO atliko kratas dviejuose jo būstuose. Tyrimas taip pat buvo nukreiptas į įtarimus, kad dokumentai galėjo būti perduoti buvusiam politikui iš Gėvlės, tačiau ši tyrimo kryptis, prokuratūros teigimu, nutraukta pritrūkus įrodymų.
Prokuratūra pažymi, kad šiuo metu byloje nekeliama versija, jog diplomatas veikė siekdamas tarnauti užsienio valstybei. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir be tokio tikslo neteisėtas itin slaptos informacijos laikymas už institucijų ribų gali sudaryti sąlygas nutekėjimui, šantažui ar prieigai tretiesiems asmenims.
Diplomato advokatas Thomasas Olssonas viešai pareiškė, kad jo klientas kaltinimus neigia. Gynėjo teigimu, diplomatas per dešimtmečius valstybės tarnyboje dirbo su dešimtimis tūkstančių dokumentų, o ginčas esą labiau susijęs su Užsienio reikalų ministerijos vidinėmis procedūromis, o ne su nacionalinio saugumo pažeidimu.
Ši byla Švedijoje atkreipė papildomą dėmesį ir dėl platesnio konteksto, kai pastaraisiais metais šalyje vis dažniau kalbama apie žvalgybos ir kontržvalgybos iššūkius, informacijos saugumo stiprinimą bei didesnį jautrumą įslaptintų duomenų apsaugai. Skirtingose Europos valstybėse ryškėjant hibridinėms grėsmėms, institucijos vis dažniau peržiūri, kaip įslaptinta informacija tvarkoma praktiškai, ypač kai pareigūnai dirba su tarptautiniais klausimais ir jautriomis užsienio politikos temomis.
Teismas turės įvertinti, ar dokumentų laikymas namuose ir poilsio būste atitiko teisės aktus, ir ar buvo sukurta reali grėsmė, kad informacija galėjo patekti į pašalinių rankas. Jei kaltinimai pasitvirtintų, sprendimas gali tapti precedentu, aiškiau apibrėžiančiu ribą tarp procedūrinių pažeidimų ir veikų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/swedish-official-charged-with-having-secret-documents-that-could-have-threatened-national-
https://www.sakerhetspolisen.se/other-languages/english-engelska.html
Leave a Reply