Nauja 2026 metais paskelbta Lancet Countdown Europe ataskaita įspėja, kad laikas imtis sveikatą į pirmą planą keliančių sprendimų dėl klimato kaitos Europoje sparčiai senka. Tyrėjai konstatuoja, kad poveikis žmonių sveikatai auga, o visuomenės, politikos ir žiniasklaidos dėmesys šiai sąsajai kai kuriose šalyse ne tik nespėja, bet ir silpsta.
Ataskaitoje pabrėžiama, jog pastaraisiais metais pasiekta pažanga negali būti laikoma savaime suprantama. Didėjant karščio bangų, oro taršos ir ekstremalių reiškinių dažniui, sveikatos sistema vis dažniau susiduria su rizikomis, kurios anksčiau buvo vertinamos kaip ateities scenarijai.
„Visoje Europoje klimato kaitos poveikis sveikatai stiprėja greičiau, nei spėjame reaguoti“, – sakė Lancet Countdown Europe bendraautorius, Heidelbergo universiteto profesorius Joacim Rocklöv.
Karštis, tarša ir maisto nesaugumas
Ataskaita fiksuoja tiesioginių ir netiesioginių klimato kaitos padarinių augimą. Tiesioginiai padariniai pirmiausia siejami su karščio poveikiu: 2015–2024 metų laikotarpiu daugumoje stebėtų Europos regionų su karščiu siejamas mirtingumas buvo didesnis nei 1991–2000 metais, o ekstremalaus karščio įspėjimų skaičius per tą patį laiką išaugo 318 proc.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad didesnė šilumos ekspozicija siejama ne tik su mirčių skaičiumi, bet ir su šilumos sukeliamais susirgimais, miego sutrikimais, lėtinių ligų paūmėjimu bei nepalankiomis nėštumo ir gimdymo baigtimis. Tai reiškia didesnį krūvį pirminės sveikatos priežiūros grandžiai ir ligoninėms.
Dar viena kryptis – oro kokybė. Nors ataskaita primena, kad taršos šaltiniai yra įvairūs, ji pabrėžia ryšį tarp prastesnės oro kokybės ir didesnės kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų naštos, taip pat kitų neigiamų sveikatos pasekmių.
Netiesioginiai padariniai apima ir maisto saugą. Dėl didėjančių temperatūrų ir sausrų rizikos ataskaita konstatuoja augantį maisto nesaugumą: 2023 metais Europoje daugiau nei 1 000 000 papildomų žmonių patyrė vidutinį ar sunkų maisto nesaugumą, palyginti su 1981–2010 metų baziniu laikotarpiu.
Užkrečiamos ligos plečiasi
Ataskaita taip pat akcentuoja, kad šylantis klimatas keičia infekcinių ligų rizikos žemėlapį Europoje. Šiltesnės sąlygos plečia uodų buveines, todėl didėja kai kurių uodų platinamų ligų protrūkių tikimybė.
Vertinant ilgalaikes tendencijas, vidutinė dengės protrūkių rizika Europoje per pastarąjį dešimtmetį beveik keturis kartus padidėjo ir nuo 1980–2010 metų laikotarpio paaugo 297 proc. Ataskaitoje pažymima, kad regione daugėja ir pranešimų apie Vakarų Nilo, čikungunjos bei Zikos virusų atvejus.
„Didėjantis karštis, blogėjanti oro tarša namų ūkiuose, didėjanti infekcinių ligų rizika ir augantis pavojus maisto saugumui kelia grėsmę milijonams žmonių jau šiandien, o ne tolimoje ateityje“, – sakė J. Rocklöv.
Politika atsilieka nuo mokslo
Ataskaitos autoriai pabrėžia ryškų atotrūkį tarp mokslinių įrodymų ir visuomenės veiksmų. Vienas iš simbolinių rodiklių – Europos Parlamente 2024 metais pasakytos 4 477 kalbos, tačiau tik 21 jų tiesiogiai aptarė klimato kaitos ir sveikatos ryšį.
Tyrėjų vertinimu, visuomenės požiūris dažnai fragmentuotas: sveikata laikoma prioritetu, tačiau jos problemos ne visada siejamos su klimato kaita kaip galimu baziniu veiksniu. Dėl to politinės darbotvarkės priemonės neretai lieka sektorinės, o ne orientuotos į bendrą rizikų mažinimą.
„Investicijų nukreipimas iš iškastinio kuro į švarią energiją, oro kokybės gerinimas, pažeidžiamų grupių apsauga ir sveikatos sistemų parengimas dažnėjantiems klimato sukrėtimams duos tiek greitą, tiek ilgalaikę naudą sveikatai“, – sakė Lancet Countdown Europe bendraautorė, Barselonos pasaulinės sveikatos instituto profesorė Cathryn Tonne.
Ataskaitos išvada aiški: nors sprendimai egzistuoja ir kai kur jau diegiami, tempas turi būti spartinamas, o klimato politikos priemonės dažniau vertinamos per sveikatos prizmę. Anot autorių, tai leistų vienu metu mažinti mirtingumą, sveikatos netolygumus ir didinti visuomenės atsparumą.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/health/2026/04/22/lancet-report-2026
https://www.lancetcountdown.org/europe/
Leave a Reply