Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir už pramonę atsakingas komisaras Stéphane’as Séjourné paragino ES bendrojoje rinkoje įtvirtinti vadinamąją europinę pirmenybę. Idėja paprasta: kai naudojami europiniai viešieji pinigai, jie turėtų labiau remti gamybą Europoje ir darbo vietas čia.
Ši kryptis siejama su didėjančia konkurencija iš Kinijos ir JAV bei pastangomis sustiprinti ES ekonominį saugumą. Diskusijos Briuselyje tęsiasi jau ne vieną mėnesį, tačiau jos vis ryškiau atskleidžia skirtumus tarp didžiųjų ir mažesnių valstybių interesų.
Komisaro siūlymas labiausiai orientuotas į viešuosius pirkimus ir strateginius sektorius, kur tiekimo grandinės laikomos jautriomis. Tokiu atveju konkursuose būtų labiau vertinami produktai, kurių sudėtyje yra Europoje pagamintų komponentų, o kai kuriais atvejais būtų keliami reikalavimai dalį gamybos vykdyti ES.
„Turime kartą ir visiems laikams įtvirtinti tikrą europinę pirmenybę strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė S. Séjourné.
Komisaras argumentuoja, kad kitos didžiosios ekonomikos jau seniai naudoja nacionalinių interesų logiką, kai kalbama apie strateginius pajėgumus, technologijas ar kritinę infrastruktūrą. Jo teigimu, panašus principas turėtų veikti ne tik viešuosiuose pirkimuose ar valstybės pagalboje, bet ir vertinant užsienio investicijas, kai kyla rizikų tiekimo saugumui.
Valstybės narės – skirtingose barikadų pusėse
Šis klausimas numatytas aptarti ir aukšto lygio ES lyderių susitikime Belgijoje, kur pagrindinis akcentas bus konkurencingumo stiprinimas. Tikimasi, kad būtent „pagaminta Europoje“ principas taps vienu aštriausių diskusijų taškų, nes dalis šalių nerimauja dėl galimo poveikio bendrajai rinkai.
Kai kurios mažesnės valstybės įspėja, kad europinė pirmenybė gali neproporcingai sustiprinti didžiausių ekonomikų, turinčių galingą pramonės bazę, pozicijas. Taip pat keliami klausimai, ar nauji reikalavimai nepabrangins viešųjų pirkimų ir nesumažins inovacijų tempo, jei konkurencija būtų ribojama administracinėmis sąlygomis.
Tuo metu Vokietija ir Italija viešai akcentuoja kitą prioritetą – reguliavimo supaprastinimą ir biurokratijos mažinimą. Šios šalys argumentuoja, kad daliai pramonės šakų, ypač automobilių sektoriui, būtina sumažinti reguliacinę naštą ir aiškiau suderinti klimato politikos tikslus su konkurencingumu.
Priešprieša: daugiau investicijų ar mažiau taisyklių
Prancūzija ir ją palaikančios valstybės, priešingai, ragina didinti investicijas į inovacijas ir pramonės transformaciją, įskaitant diskusijas dėl bendro skolinimosi ES lygiu. Ši pozicija remiasi argumentu, kad be didesnio masto finansavimo Europa rizikuoja atsilikti technologijų, energetikos ir gynybos pramonės srityse.
Konkurencingumo darbotvarkėje svarbų vaidmenį vaidina ir ankstesnės rekomendacijos dėl bendrosios rinkos stiprinimo bei investicijų. Viešojoje erdvėje cituojama, kad dalis šių siūlymų įgyvendinama lėtai, o geopolitiniai pokyčiai, įskaitant prekybos trintis ir tarifų grėsmes, spaudimą tik didina.
Artėjantis lyderių susitikimas turėtų parodyti, ar ES pasirinks griežtesnę strateginių pirkimų ir paramos kryptį, ar pirmiausia sutelks dėmesį į taisyklių supaprastinimą ir vidaus rinkos barjerų mažinimą. Bet kuriuo atveju, europinės pirmenybės idėja jau tapo lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu, kaip skirtingai šalys mato Europos pramonės ateitį.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2026/02/02/eu-industry-chief-calls-for-european-preference-ahead-of-high-stakes-eu-leaders-meeting
https://commission.europa.eu/topics/public-procurement_en
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_en
Leave a Reply