Bijūnai, dar vadinami peonijomis, yra ilgaamžės daugiametės gėlės, galinčios vienoje vietoje augti dešimtmetį ar ilgiau. Dėl to svarbiausia ne „stebuklinga“ priemonė, o nuosekli pavasarinė priežiūra: tinkama vieta, laistymas ir subalansuotos maisto medžiagos.
Lietuvoje bijūnai dažniausiai pražysta nuo gegužės iki birželio, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir pavasario šilumos. Ankstyvesnės veislės pumpurus pradeda krauti gegužės antroje pusėje, o vėlyvesnės gali žydėti iki birželio pabaigos.
Kur bijūnai žydi gausiausiai
Geriausiai bijūnai jaučiasi saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje, nes daugiau saulės paprastai reiškia gausesnį žydėjimą. Taip pat verta rinktis nuo stipraus vėjo kiek apsaugotą vietą, nes dideli žiedai po liūčių ar audros gali nulūžti.
Dirvožemis turėtų būti derlingas, humusingas ir laidus vandeniui, o reakcija artima neutraliai arba silpnai rūgšti. Jei žemė sunki, molinga ir linkusi užmirkti, ją naudinga pagerinti kompostu ir purenančiomis medžiagomis, kad vanduo neužsistovėtų.
Ką padaryti pavasarį
Pavasarį verta pašalinti pernykščių stiebų likučius ir lengvai supurenti žemę aplink kerą, nepažeidžiant šaknų. Bijūnai nemėgsta dažno persodinimo, todėl vietą geriausia apgalvoti iš anksto ir vėliau augalo be reikalo nejudinti.
Laistyti reikėtų tada, kai ilgesnį laiką nėra lietaus, ypač pumpurų formavimosi metu. Svarbu laistyti rečiau, bet gausiau, kad sudrėktų gilesnis dirvos sluoksnis, o ne vien paviršius.
Kuo laistyti ir tręšti balandį
Balandį, prasidedant aktyviai vegetacijai, bijūnams labiausiai praverčia ne vien vanduo, o maisto medžiagos, padedančios formuoti žiedinius pumpurus. Praktikoje tai reiškia trąšas, kuriose daugiau fosforo ir kalio, nes šie elementai siejami su žydėjimu ir augalo tvirtumu.
Jei renkatės mineralines trąšas, saugiausia laikytis gamintojo normų ir tręšti ant drėgnos dirvos, kad nenudegintumėte šaknų. Jei renkatės organines priemones, pavyzdžiui, kompostą, jį galima paskleisti aplink kerą kaip mulčą, neapipilant pačių atžalų, ir po to palaistyti.
Didžiausia klaida pavasarį yra persistengti su azotu, nes tuomet bijūnai gali auginti daug lapijos, bet žydėti kukliau. Dėl to balandžio tręšime verta akcentuoti fosforą ir kalį, o laistymą derinti prie realių oro sąlygų.
Aukštesnėms, didžiažiedėms veislėms dažnai prireikia atramų, nes žiedynai sunkūs ir gali išgulti. Po žydėjimo nužydėjusius žiedus verta pašalinti, kad augalas energiją skirtų šaknų stiprinimui, o ne sėklų brandinimui.
Tarp mėgstamų dekoratyvinių veislių dažnai minimos Sarah Bernhardt, Karl Rosenfield, Festiva Maxima, Bowl of Beauty ir Shirley Temple. Skirtingos veislės žydi nevienodu laiku, todėl derinant jas tarpusavyje žydėjimo sezoną galima pailginti.
Šaltiniai:
https://rhs.org.uk/plants/paeonia/growing-guide
https://extension.umn.edu/flowers/peonies
https://www.almanac.com/plant/peonies
Leave a Reply