Pasivaikščiojimai dažnai vadinami viena paprasčiausių sveikatai naudingų veiklų, tačiau po darbo ne visada užtenka laiko ar jėgų. Prie to prisideda ir oras, todėl dalis žmonių ieško realesnių kasdienybės sprendimų, kurie padėtų atsigauti ir palaikyti savijautą.
Naujesni tyrimai rodo, kad tam tikrais atvejais alternatyva gali būti pasyvus šilumos poveikis, pavyzdžiui, karšta vonia. Ji nepakeičia fizinio aktyvumo, tačiau gali tapti papildomu įrankiu dienomis, kai sportuoti ar išeiti pasivaikščioti nepavyksta.
Ką parodė eksperimentas su karšta vonia
Didžiosios Britanijos Loughborough universiteto mokslininkai tyrė, kaip organizmą veikia skirtingos „atsistatymo“ strategijos, lygindami fizinį krūvį ir pasyvų šilumos poveikį. Eksperimente dalyvavo 14 vyrų: vieną kartą jie atliko fizinį krūvį, kitą kartą buvo panardinti į maždaug 38 laipsnių šilumos vonią.
Tyrėjai fiksavo energijos sąnaudas ir medžiagų apykaitos rodiklius, susijusius su gliukozės kontrole. Rezultatai parodė, kad šiluma taip pat „kainuoja“ energijos, o tam tikri rodikliai po procedūros gali keistis palankia kryptimi.
Skaičiuota, kad per maždaug valandą karštoje vonioje dalyviai sudegino apie 140 kilokalorijų. Tai apytikriai prilygsta energijos sąnaudoms, kurios susidarytų per maždaug 30 minučių vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimą.
Kodėl šiluma gali būti naudinga
Tyrime taip pat stebėta, kad didžiausias gliukozės šuolis kraujyje po valgymo buvo mažesnis tą dieną, kai dalyviai rinkosi karštą vonią, palyginti su diena, kai jie atliko aktyvų krūvį. Mokslininkai akcentuoja, kad metaboliniu požiūriu tai reikšminga, ypač turint omenyje, jog šilumos procedūra nereikalauja didelių pastangų.
Šilumos poveikio idėja sutampa su platesne mokslinių duomenų kryptimi: pasyvus kūno šildymas, įskaitant sauną, siejamas su palankiais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais. Ankstesniuose Suomijoje vykdytuose stebėjimo tyrimuose dažnesnis saunos lankymas buvo susietas su mažesne kai kurių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, nors tokie ryšiai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį.
„Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti sporto: fizinis aktyvumas svarbus jėgai, ištvermei ir bendrai sveikatai. Tačiau atsigavimo dienomis ar tada, kai nugali nuovargis, karšta vonia organizmui gali duoti daugiau, nei daugelis tikisi“, – teigiama populiariojoje tyrimo apžvalgoje.
Specialistai pabrėžia, kad karšta vonia neturėtų būti laikoma lygiaverte fizinio aktyvumo pakaitalu. Vis dėlto ji gali būti praktiškas pasirinkimas savijautai gerinti, ypač jei tikslas yra atsipalaiduoti po darbo ir papildomai „suaktyvinti“ organizmą šilumos poveikiu.
Šaltiniai:
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/23328940.2017.1288688
https://www.yourtango.com/self/hot-bath-just-as-good-thirty-minute-walk-says-research
Leave a Reply