Większyčių rūmai Opolės vaivadijoje Lenkijoje dažnai vadinami ryškiu neogotikos pavyzdžiu regione. Pasakojama, kad ši rezidencija tapo savotišku atspirties tašku vėliau išgarsėjusiems Mosznos rūmams, o panašumų ieškantys keliautojai iki šiol lygina abiejų kompleksų siluetus.
Rūmai Większyčėse pastatyti 1871 metais, kai Marc Heymann medinio dvaro vietoje pasirinko mūrinę, reprezentacinę architektūrą. Pastatas išsiskiria keturiais aukštais, aukštais stogais, rizalitais, erkeriais su apvaliu bokšteliu ir sodo terasa, o fasade dominuoja klinkerio plytos.
Neogotikinę išvaizdą sustiprina spalvotos keraminės detalės, kurioms parinkti raudoni, žali ir mėlyni akcentai. Vis dėlto labiausiai dėmesį traukia legenda apie Heymanno užmojį vienos salės grindis iškloti auksinėmis monetomis ir net kreipimąsi į Rusijos carą dėl leidimo.
„Gavęs sutikimą, Heymannas išgirdo vieną sąlygą: monetas reikėjo sustatyti vertikaliai, vieną šalia kitos, kad nebūtų paniekintas valdovo atvaizdas“, – taip ši istorija dažniausiai perteikiama vietiniuose pasakojimuose.
Skaičiavimai esą parodė, kad tokia sąlyga reikalautų gerokai daugiau aukso, nei statytojas galėjo sau leisti, todėl auksinių grindų idėjos atsisakyta. Tačiau rūmuose liko kitas iki šiol minimas akcentas: įėjimo bokšto laiptuose įrengtas įrašas, pabrėžiantis to meto ekonominio pakilimo dvasią ir ambiciją kurti „didžių laikų“ architektūrą.
Dar prieš iškylant rūmams, 19 amžiaus šeštajame dešimtmetyje čia pradėtas formuoti kraštovaizdžio parkas, kurio plotas siekė apie 22 hektarus. Šaltiniuose minimi dešimtys medžių ir krūmų rūšių, tvenkinys, maitinamas požeminio šaltinio, ir balta pavėsinė su Adomo ir Ievos skulptūrine kompozicija.
1912 metais kompleksas perėjo Emilo Phyrkoscho, su chemijos pramone siejamo verslininko iš Ratiboro, nuosavybėn. Tarpukariu rezidencija vasaromis atgydavo, čia leisdavosi šeima, o parko šaltinio vandeniui priskiriama net simbolinė reikšmė šeimos tradicijose.
Po Antrojo pasaulinio karo rūmai kurį laiką naudoti visuomeninėms reikmėms, o pastate veikė ir liaudies universitetas. Nuo 2003 metų rūmai priklauso privačiam savininkui, o nuo 2004 metų pradėti nuoseklūs restauravimo darbai, siekiant atkurti 19 amžiaus antrosios pusės išvaizdą.
Atnaujintuose interjeruose akcentuojamas dvitraktis planas, juodai balta marmuro grindų kompozicija, vienaeigiai marmuro laiptai ir marmurinė laiptinė. Taip pat išryškinami regionui būdingi spalviniai sprendimai bei dekoruoti mediniai lubų elementai su heraldikos motyvais.
Restauracija apėmė ir išorės darbus: klinkerio mūro pažeidimų tvarkymą, stogo dangos keitimą, terasų rekonstrukciją, takų dangų atnaujinimą ir fasadų apšvietimo sprendimus. Šiandien rūmai minimi ir kaip erdvė renginiams bei fotosesijoms, o jų „įkvėpimo Mosznai“ istorija išlieka viena labiausiai aptariamų vietinių legendų.
Šaltiniai:
https://palacwiekszyce.pl/ (apie rūmų istoriją ir restauraciją)
https://www.visitopolski.pl/ (regiono lankytinos vietos ir paveldo objektai)
https://www.polskiezabytki.pl/ (paveldo objekto aprašas ir faktai)
Leave a Reply