Kepenų suriebėjimas reiškia, kad kepenų ląstelėse pradeda kauptis per daug riebalų. Ilgainiui tai gali skatinti uždegimą ir randėjimą, o negydant didėja cirozės bei kepenų vėžio rizika.
Ši būklė gali būti susijusi su alkoholiu, tačiau vis dažniau nustatoma ir jo nevartojantiems žmonėms. Didžiausi rizikos veiksniai siejami su antsvoriu, atsparumu insulinui, 2 tipo cukriniu diabetu, padidėjusiais riebalais kraujyje ir mažu fiziniu aktyvumu.
Gera žinia ta, kad ankstyvas kepenų suriebėjimas dažnai yra grįžtamas, ypač jei sumažinamas kūno svoris ir koreguojama mityba. Specialistai pabrėžia, kad pagrindas yra gyvenimo būdas: daugiau judėjimo, mažiau itin perdirbto maisto, saldžių gėrimų ir alkoholio.
Ką rodo tyrimai apie gėrimus?
Kai kurie gėrimai siejami su palankesniais kepenų rodikliais, tačiau jie nepakeičia mitybos ir svorio kontrolės. Jei diagnozuota kepenų liga ar vartojate vaistus, dėl kasdienių įpročių pokyčių verta pasitarti su gydytoju.
Žalioji arbata turi daug polifenolių, įskaitant katechinus, kurie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegimu. Tyrimų apžvalgos rodo, kad žaliosios arbatos ekstraktai gali pagerinti kai kuriuos kepenų fermentų rodiklius, tačiau poveikis priklauso nuo dozės ir žmogaus būklės.
Juoda kava yra vienas nuosekliausiai su kepenų apsauga siejamų gėrimų. Didelės apimties tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai kavą geriantiems žmonėms dažniau nustatoma mažesnė kepenų fibrozės ir cirozės rizika, o nauda pastebima tiek geriant su kofeinu, tiek be jo.
Vanduo su citrina dažniau padeda netiesiogiai, nes skatina gerti daugiau skysčių ir gali pakeisti saldžius gėrimus. Nors citrina turi vitamino C ir antioksidantų, vien šis gėrimas savaime kepenų suriebėjimo neišgydo.
Burokėlių sultys turi nitratų ir antioksidantų, o kai kurie tyrimai rodo galimą teigiamą poveikį medžiagų apykaitai bei uždegiminiams procesams. Vis dėlto sergant diabetu ar stebint cukraus kiekį kraujyje svarbu vertinti sulčių cukringumą ir rinktis saikingas porcijas.
Obuolių actas dažnai siejamas su geresniu gliukozės atsaku po valgio, tačiau įrodymai dėl tiesioginio poveikio kepenų suriebėjimui yra riboti. Be to, actą būtina skiesti, nes koncentruotas gali dirginti stemplę ir dantis.
Kada būtina pasitikrinti?
Gydytojai primena, kad kepenų suriebėjimas dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl jis neretai aptinkamas atsitiktinai. Patikra ypač aktuali, jei turite antsvorio, padidėjusį juosmens apimtį, 2 tipo diabetą ar padidėjusius kepenų fermentus.
Diagnozei ir rizikos įvertinimui paprastai taikomi kraujo tyrimai, echoskopija, o kai kuriais atvejais ir fibrozės įvertinimo metodai. Anksti nustačius problemą, didžiausią naudą dažniausiai duoda palaipsnis svorio mažinimas, reguliari fizinė veikla ir mityba, artima Viduržemio jūros principams.
Šaltiniai:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/noncommunicable-diseases
https://www.niddk.nih.gov/health-information/liver-disease/nafld-nash
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7503464/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8471033/
Leave a Reply