Saulėje balandžio 24 dieną užfiksuotas stiprus žybsnis, tačiau dar neaišku, ar jis sukėlė vainikinės masės išmetimą ir ar ši dalelių banga pasieks Žemę. Balandžio 25 dieną geomagnetinė situacija, remiantis prognozių modeliais, turėtų išlikti gana rami, bet savaitės pabaigoje galimi ryškesni svyravimai.
Viešai skelbiamose kosminių orų suvestinėse nurodoma, kad artimiausiu metu Kp indeksas gali kilti iki 4–5. Toks lygis dažniausiai reiškia silpną magnetinę audrą, kuri ne visada sukelia juntamus padarinius, tačiau jautresniems žmonėms gali sutrikdyti savijautą.
Ko tikėtis balandžio 25 dieną?
Jei po žybsnio susiformavo ir į Žemę nukreiptas vainikinės masės išmetimas, poveikis paprastai pasireiškia po 1–3 parų. Dėl to balandžio 25 dieną situacija gali išlikti stabili, o didesnė tikimybė sustiprėti geomagnetiniam fonui persikelia į artimiausias dienas iki savaitės pabaigos.
Kosminių orų prognozės priklauso nuo to, kokio greičio yra Saulės vėjas, kokia jo magnetinio lauko kryptis ir ar dalelių srautas „pataiko“ į Žemės magnetosferą. Net ir stiprus žybsnis ne visada baigiasi magnetine audra, jei išmetimas buvo silpnas arba nukreiptas ne į Žemę.
Ką reiškia Kp indeksas?
Kp indeksas yra vienas dažniausiai naudojamų rodiklių, apibūdinančių geomagnetinius trikdžius. Vertės iki 3 paprastai laikomos ramia būsena, 4 reiškia suaktyvėjimą, o 5 ir daugiau jau siejama su magnetine audra.
Silpnos audros dažniau aktualios technologijoms nei kasdieniam gyvenimui: jos gali turėti įtakos trumpųjų bangų ryšiui, navigacijos signalų tikslumui, o aukštesnėse platumose padidina pašvaisčių tikimybę. Lietuvoje pašvaistės dažniau matomos, kai audros stipresnės, tačiau viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Kodėl Saulė „kuria“ magnetines audras?
Mokslininkai Saulės aktyvumą sieja su jos viduje vykstančiais magnetiniais procesais, kurie formuoja dėmes, žybsnius ir plazmos išmetimus. Viena svarbiausių zonų yra tachoklina, esanti maždaug 200 000 kilometrų gylyje, kur skiriasi skirtingų Saulės sluoksnių sukimosi greitis.
Būtent ten, kaip rodo tyrimai, gali „užsikurti“ stiprūs magnetiniai laukai, vėliau pasireiškiantys Saulės paviršiuje. Šie procesai susiję ir su maždaug 11 metų Saulės aktyvumo ciklu, todėl ilgesnio laikotarpio stebėjimai padeda tikslinti prognozes, kada Žemę dažniau pasiekia geomagnetiniai sutrikimai.
Šaltiniai:
https://www.swpc.noaa.gov/phenomena/geomagnetic-storms
https://www.swpc.noaa.gov/products/planetary-k-index
https://www.esa.int/Science_Exploration/Space_Science/Space_weather
https://www.bgs.ac.uk/discovering-geology/earth-hazards/space-weather/
Leave a Reply