Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas susitarė kartu vystyti beveik 2 000 MW galios hidroelektrinės projektą Kirgizijoje, Naryno upėje. Projektas, siejamas su Kambaratos hidroelektrine-1, laikomas vienu svarbiausių regiono vandens ir energetikos saugumui.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas Astanoje vykusiame regioniniame ekologijos viršūnių susitikime pabrėžė, kad tokie projektai tampa kritiški dėl klimato kaitos ir augančios elektros paklausos. Jo teigimu, šiuo metu derinamas tarpvyriausybinis susitarimas, o deryboms ir finansavimo modeliui talkina Pasaulio bankas bei kitos finansų institucijos.
„Kambaratos hidroelektrinė-1, kurios galia 1 880 MW, yra strateginės svarbos projektas. Šiuo metu aktyviai vyksta derybos dėl tarpvyriausybinio susitarimo užbaigimo, dalyvaujant Pasaulio bankui ir kitoms finansų institucijoms“, – sakė S. Žaparovas.
Tokio masto elektrinė Centrinėje Azijoje prilygtų kelių didelių šiluminių elektrinių gamybai ir galėtų reikšmingai stabilizuoti elektros tiekimą, ypač piko metu. Hidroenergetika regione svarbi ir dėl to, kad leidžia lanksčiau subalansuoti tinklą, kai plečiasi saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai.
Derybos ir paralelūs projektai
Kitas oficialus derybų etapas dėl statybų numatytas 2026 metų balandį Taškente. Lygiagrečiai Kirgizija skelbia plečianti ir mažąją hidroenergetiką: 2026 metais šalyje planuojama paleisti 13 mažųjų hidroelektrinių, kurių bendra galia viršytų 81 MW.
Kirgizija taip pat vysto saulės ir vėjo parkus, kurių bendra planuojama galia siekia 6 050 MW. Be to, Čiujaus regione jau pradėjo veikti pirmoji didesnė šalies saulės elektrinė, kurios galia 100 MW.
Kazachstano kryptis: atsinaujinanti ir branduolinė energetika
Kazachstanas skelbia turintis 162 atsinaujinančios energetikos objektus, o 2026 metais planuoja įjungti dar 10 projektų. Šalies „žaliosios“ energijos dalis, anot pateikiamų duomenų, 2025 metais pasiekė 7 proc., o iki 2030 metų siekiama ją padidinti iki 15 proc.
Astanoje Kazachstano ministras pirmininkas Olžasas Bektenovas taip pat pasirašė susitarimą dėl 500 MW vėjo elektrinės Karagandos regione su Kinijos įmone. Skelbiama, kad investicijos į projektą sieks apie 551 mln. eurų, o anglies dioksido emisijos galėtų mažėti maždaug 1,3 mln. tonų per metus.
Šalis, turinti vienas didžiausių urano atsargų pasaulyje, lygiagrečiai grįžta prie branduolinės energetikos. Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas yra pabrėžęs, kad Kazachstanas, būdamas vienas svarbiausių urano tiekėjų, siekia plėtoti ir mažai anglies dioksido išskiriančią elektros gamybą, o šalyje rengiamas pirmosios atominės elektrinės projektas.
Klimato spaudimas ir vandens saugumas
Vandens ir energetikos projektai Centrinėje Azijoje glaudžiai susiję, nes upių tėkmė svarbi ir elektros gamybai, ir žemės ūkiui. Regiono šalys vis dažniau pripažįsta, kad klimato kaita didina ekstremalių reiškinių riziką, o vandens ištekliai tampa strateginiu klausimu, kuris reikalauja tarptautinio koordinavimo.
Dėl šios priežasties Kambaratos projektas vertinamas ne vien kaip energetikos objektas, bet ir kaip platesnio regioninio bendradarbiavimo testas. Tikimasi, kad bendra investicija ir vieninga infrastruktūros plėtra sumažins fragmentaciją, kuri iki šiol dažnai stabdė tarpvalstybinius sprendimus vandens ir energetikos srityje.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/2026/04/25/three-central-asian-countries-jointly-building-2000-mw-hydropower-plant
https://www.worldbank.org/en/topic/energy
https://www.iea.org/reports/renewables-2024
Leave a Reply